Po Antrojo pasaulinio karo Torontas tapo didžiausiu lietuvių centru Kanadoje. Čia lietuviai sukūrė ne pavienius atminties ženklus, o visą lietuviško gyvenimo infrastruktūrą: bendruomenės namus, parapijas, kredito unijas, slaugos ir pensininkų namus, Lietuvos vardu pavadintas viešąsias erdves ir diplomatijos atminties vietas. Toronto lietuviško paveldo objektai rodo, kaip išeivijoje buvo kuriama sava institucijų sistema – skirta tikėjimui, kultūrai, savitarpio pagalbai, politinei veiklai ir lietuviškos tapatybės perdavimui kitoms kartoms.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgyvendinamo Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje projekto dėmesio centre šįkart – Toronto lietuviško paveldo telkinys. Tai vienas tankiausių ir reikšmingiausių Kanados lietuvių sukurtų paveldo centrų.
„Toronto istorija vainikuoja kelionę po Kanados lietuviško paveldo vietas – nuo Anapilio Misisagoje, Hamiltono ir Niagaros, Ežerų krašto, Otavos ir Kvebeko iki Vakarų bei Atlanto Kanados. Atvėrus Toronto objektus, „U-Paveldo“ duomenų bazėje jau galima matyti visą Kanados lietuviško paveldo vaizdą – 41 objektą penkiose provincijose.
Jo pagrindu parengtas teminis žemėlapis, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais, o jo pristatymas numatytas 2026 m. spalio 31 d. Toronte, Kanados lietuvių bendruomenės renginių metu. Taip pat rengiamas leidinys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą Kanadoje, kurį numatoma pristatyti 2027 m.“ – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių muziejumi-archyvu ir kitais partneriais.
Lietuvių namai ir parapijos – bendruomenės ašis
Vienas svarbiausių Toronto lietuvių bendruomenės simbolių – Lietuvių namai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, į Kanadą atvykus gausiai lietuvių bangai, Toronte bendruomenės narių skaičius pasiekė beveik 10 tūkst. Jau 1952 m. pirmieji Lietuvių namai įsikūrė Dundas ir Ossington gatvių sankryžoje, o augančiai bendruomenei šis pastatas netrukus tapo per ankštas. 1973 m. duris atvėrė naujieji Lietuvių namai Bloor ir Dundas gatvių rajone.
Juose veikė daugiau kaip 30 lietuviškų organizacijų, vyko minėjimai, paskaitos, koncertai, teatro spektakliai ir bendruomenės susitikimai. 1990–1991 m. čia įsikūrė Kanados lietuvių bendruomenės Krizių centras, rengęs ir platinęs informaciją apie Lietuvos nepriklausomybės siekį bei koordinavęs politinius protestus.
Toronto lietuvių istorijoje ypatingą vietą užima ir parapijos. 1928 m. įkurta Šv. Jono Krikštytojo parapija tapo pirmąja svarbia lietuvių institucija Toronte. Ji buvo ne tik religinis, bet ir socialinis senųjų Toronto lietuvių centras – čia veikė lietuviška mokykla, choras, savišalpinė draugija ir biblioteka.
Po Antrojo pasaulinio karo bendruomenei augant, iškilo nauji religiniai centrai. 1953 m. įsteigta Prisikėlimo parapija, kurios valdymas patikėtas lietuviams pranciškonams. Naujoji Prisikėlimo bažnyčia Etobicoke atidaryta 2001 m., o jos interjere išliko daug lietuviškų motyvų: Aušros Vartų Dievo Motinos ir Vytauto atvaizdai, Gediminaičių stulpai, Rūpintojėlis. Šiandien Prisikėlimo parapija yra vienas pagrindinių lietuvybės centrų Toronte – čia veikia Kanados lietuvių bendruomenė, Kanados lietuvių fondas, renkasi jaunimo organizacijos, choras ir sporto klubas.
Toronto religinį paveikslą papildo buvusi lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo bažnyčia. Lietuviška parapija buvo uždaryta 2017 m., tačiau pastatas išlikęs ir tebenaudojamas kitos evangelikų liuteronų bendruomenės.
Savitarpio pagalbos institucijos
Toronto lietuvių paveldas neatsiejamas nuo savitarpio pagalbos tradicijos. Pokariu į Kanadą atvykę lietuviai dažnai susidūrė su sunkumais gaudami bankų paskolas, todėl kūrė savas finansines institucijas.
1952 m. Lietuvių namuose įvyko kredito unijos „Parama“ steigiamasis susirinkimas, o veikla pradėta 1953 m. Šiandien „Parama“ laikoma didžiausia lietuviška kredito unija pasaulyje pagal turtą ir narių skaičių.
Kita svarbi institucija – Prisikėlimo kredito unija, šiandien veikianti kaip „Resurrection Credit Union“. Ji įsteigta 1962 m. Prisikėlimo parapijos parapijiečių iniciatyva. Jos tikslas buvo teikti taupymo ir skolinimosi paslaugas lietuvių kalba, o iš pelno remti lietuvybės išlaikymo darbus išeivijoje ir Lietuvos laisvės siekį.
Bendruomenės rūpestį saviškiais liudija lietuvių slaugos namai „Labdara“ – vieninteliai Kanadoje slaugos namai, tarnaujantys lietuviams. Juose vartojama lietuvių kalba, tiekiamas lietuviškas maistas, švenčiamos tautinės šventės ir katalikiškos apeigos.
Vyresnės kartos lietuvių bendruomeniškumą įprasmina ir lietuvių pensininkų namai „Vilniaus rūmai“. Šis pastatas iki šiol įprasmina Lietuvos sostinės vardą ir Kanados lietuvių pastangas puoselėti lietuvybę kasdienėje socialinėje aplinkoje.
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, Toronto paveldo telkinys išsiskiria tuo, kad čia matoma visa lietuviškos bendruomenės gyvenimo sistema.
„Toronte lietuviškas paveldas atsiskleidžia kaip gyvas institucijų tinklas – nuo bažnyčių ir bendruomenės namų iki kredito unijų, slaugos namų, parko ir diplomatijos atminties vietų. Tai rodo, kad diaspora ne tik saugojo prisiminimą apie Lietuvą, bet ir kūrė tvirtas struktūras, kurios padėjo lietuviškumui išlikti, veikti ir būti perduodamam kitoms kartoms“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.
Lietuvos vardas mieste ir diplomatijos atmintis
Toronto lietuviai siekė, kad Lietuvos vardas būtų matomas ir viešosiose miesto erdvėse. 1973 m. bendruomenės iniciatyva buvęs Oakmount parkas pervadintas Lietuvos parku. Tai buvo dalis platesnių išeivijos pastangų sovietinės okupacijos metais priminti apie Lietuvos vardą ir laisvės siekį.
2013 m., kilus iniciatyvai grąžinti senąjį parko pavadinimą, lietuvių bendruomenė aktyviai sureagavo ir Lietuvos vardas buvo išsaugotas. Ši istorija liudija bendruomenės ryžtą saugoti tautinę atmintį net kasdienėse miesto erdvėse.
Toronte saugomos ir Lietuvos diplomatinės atminties vietos. Park Lawn kapinėse palaidotas Vytautas Jonas Gylys – Lietuvos diplomatas, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos generalinis konsulas Toronte. Sudėtingomis okupacijos sąlygomis jis padėjo išlaikyti Lietuvos diplomatinį atstovavimą Kanadoje, telkė išeiviją Lietuvos laisvės bylai ir rūpinosi diplomatinių archyvų išsaugojimu.
Čia ilsisi ir pirmasis Lietuvos garbės generalinis konsulas Kanadoje Geraldas Lynhamas Porte Grantas-Suttie, šias pareigas ėjęs nuo 1937 m. iki mirties 1949 m. Jis palaikė ryšius su Lietuva, buvo apdovanotas Gedimino ordinu ir sovietinės okupacijos metais rėmė lietuvių diasporos veiklą.
Toronto reikšmė Kanados lietuviško paveldo pasakojime
Toronto objektai atskleidžia bene plačiausią Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje spektrą. Čia susijungia religinis, bendruomeninis, socialinis, finansinis, politinis ir diplomatinis paveldas.
Dalis šių vietų iki šiol aktyviai veikia, dalis yra pakeitusios paskirtį ar tapusios atminties ženklais, tačiau visos jos liudija bendruomenės pastangas kurti lietuvišką gyvenimą svetur.
„Be vietos lietuvių bendruomenės žinių, iniciatyvos ir atkaklumo šis paveldas nebūtų išlikęs taip ryškiai. Toronto telkinys rodo, kad lietuvių sukurtas paveldas yra reikšmingas Lietuvai, bet kartu jis tapo ir Kanados kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Platesne prasme tai – pasaulio migracijos, diasporų ir priverstinių politinių išvykimų istorijos liudijimas“, – pabrėžia pirmininkė.
Bendra atsakomybė už lietuvišką paveldą svetur
Paveldo komisija „U-Paveldo“ veiklą plėtoja nuo 2016 m. Jos metu sukaupti duomenys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai ir yra svarbūs rengiant Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepciją. Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora.
„Valstybės institucijų, politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo išsaugojimo prioritetus ir atsakomybę ne visuomet sutampa. Todėl ypač svarbus nuoseklus valstybės požiūris, dialogas ir ilgalaikė partnerystė su diaspora“, – sako pirmininkė.
Žinančius apie „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotus su Lietuva susijusius objektus Paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir pateikti informaciją bei nuotraukas specialioje anketoje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.