Paveldo komisijos pirmininkė tarė sveikinimo žodį Kultūros paveldo forume „Kokios sąlygos diktuojamos šiandienos turizmui?“

    Pradžia
  • Naujiena
  • Paveldo komisijos pirmininkė tarė sveikinimo žodį Kultūros paveldo forume „Kokios sąlygos diktuojamos šiandienos turizmui?“

Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr Vaidutė Ščiglienė tarė sveikinimo žodį Kauno kolegijos Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros balandžio 20 d. organizuotame kultūros paveldo forume „Kokios sąlygos diktuojamos šiandienos turizmui?“. Renginys skirtas paminėti 18-ąją – Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną.

 

Gerbiami forumo organizatoriai,

mieli studentai, dalyviai ir svečiai,

sveikinu Jus renginyje, skirtame paminėti balandžio 18-ąją – Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Šiandieniniame, greitai besikeičiančiame pasaulyje kultūros paveldas nebėra tik pavienis, neturintis konteksto ar ryšio su kitomis gyvenimo sritimis elementas. Kultūros paveldo samprata šiandien įgauna naują prasmę, kuri kiekvieną dieną skatina vis labiau tobulėti ir vis labiau bendradarbiauti įvairių sričių specialistams tiek dėl paveldo, tiek dėl visuomenės gerovės.

Norėčiau padėkoti Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanei Daliai Ilevičienei ir  renginio organizatoriams – Kauno kolegijos Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros lektorei Astai Raškevičiūtei-Šimkevičienei ir šios katedros vedėjui dr. Andriui Brusokui  už renginio iniciatyvą ir kvietimą tarti sveikinimo žodį. Be abejonės, norėčiau pasidžiaugti ir Jūsų studentais – niekas kitas taip nekeičia žmogaus, kaip mokymosi procesas ir kelionės. Tačiau, svarbiausia, norėčiau padėkoti už Jūsų dėmesį kultūros paveldo ir turizmo sričių sąsajoms ir problemoms.

Pastarųjų metų įvykiai pakeitė mūsų visų keliavimo ir lankytinų vietų lankymo įpročius, tačiau pažinimo troškimas, dėmesys kultūros paveldui išliko, o gal net didėjo – tik kitomis formomis, kitais būdais. Šis Status quo, kai esame „įkaltinti“ savo šalyse, ar net savo miestuose, ar namuose, tikiu, ilgai nesitęs. Tad, savęs klausti dar reikėtų šiandien – o kas svarbiausia kultūriniam turizmui, o kokius namų darbus dar turime atlikti?

Džiugina dabartinė valstybės politika, kurioje matomas dėmesys kultūros paveldui ir turizmui, jų integralumui. Su viltimi lauksime rezultatų. Neabejojama, kad kultūros paveldo objektų gausa sudaro prielaidas kultūrinio turizmo plėtrai. Kultūrinis turizmas ir jo aktyvus vystymas neleidžia nykti paveldo objektams, yra veiksminga priemonė formuojant šalies gyventojų savimonę ir krašto pažinimą bei įvardinamas kaip efektyvus būdas pristatyti Lietuvą pasauliui ir formuoti jos įvaizdį.

Visgi yra būtina kalbėti apie tvaraus turizmo modelį, kuris šiandieniniame pasaulyje įgauna vis daugiau reikšmės. Juo skatinamas darnus gamtos išteklių, kultūros ir gamtos paveldo naudojimas turizmo reikmėms, taip prisidedant ir prie šalies bei jos regionų konkurencingumo didinimo.

Lietuvoje turime tokių trapių vietovių kaip Kuršių nerija, kurioje, atvirkščiai, reikėtų ne skatinti, o riboti turizmo ir transporto srautus. O kitos UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje vietovės – Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė bei dar tik pakeliui link pasaulinio pripažinimo esanti Kauno modernizmo architektūra – ar yra pasiruošusios dideliems turistų srautams?

Tvaraus turizmo modelis galėtų būti atsakymas. To ir norėčiau palinkėti kaip siekiamybės.

Linkėdama visiems produktyvių diskusijų,

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė