Per tris dešimtmečius Lietuvos savivaldybės paveldosaugoje nuėjo ilgą kelią – nuo formalaus įsipareigojimo iki strateginės lyderystės. Naujausias Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidžia, kad savivaldybės ne tik skiria vis daugiau lėšų kultūros paveldui, bet ir įgauna vis daugiau įrankių ir ambicijų tapti aktyviomis paveldosaugos politikos dalyvėmis. 2023 m. kultūros paveldui iš savivaldybių buvo skirta 28 mln. eurų suma – tai vienas aukščiausių rodiklių per pastaruosius metus.
Šis pasiekimas atspindi vis didėjantį savivaldybių įsipareigojimą paveldosaugai ir jos svarbą vietos politikos formavime. Beveik tris dešimtmečius atliekamas tyrimas leidžia ne tik įvertinti pavienių metų duomenis, bet ir matyti ilgalaikes tendencijas.
Tyrimo, vasario 25 d. pristatyto Lietuvos savivaldybiu asociacijoje merams ir paveldo specialistams, duomenys kalba patys už save – savivaldybės, anksčiau buvusios tik paveldosaugos vykdytojomis, šiandien tapo aktyviais jos formuotojais. Tai atsispindi ne tik didėjančiame finansavime, bet ir augančiame projektų bei iniciatyvų skaičiuje. „Tai simboliška – minėdami Paveldo komisijos įsteigimo sukaktį, galime aiškiai matyti ir ilgalaikes savivaldybių paveldosaugos kryptis“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Savivaldybių vaidmens pokyčiai per tris dešimtmečius
Savivaldybės vis aktyviau dalyvauja paveldosaugos procese – ne tik vykdydamos, bet ir formuodamos strategijas bei planus. Jos įtraukia bendruomenes ir privačius valdytojus, kuriant paveldotvarkos programas ir organizuojant susitikimus, o taip pat remia kūrybiškas idėjas, kurios suteikia naują gyvybę istoriniams pastatams ir teritorijoms.
Naujausios tyrimo išvados rodo, kad savivaldybės vis aktyviau pritraukia finansavimą iš įvairių šaltinių, neapsiribodamos vien tik vietiniu biudžetu. „Jei anksčiau paveldosauga dažnai buvo suvokiama kaip papildomas įsipareigojimas, kuriam skiriami riboti ištekliai, dabar vis daugiau savivaldybių supranta jos ekonominį ir kultūrinį potencialą.
Be to, didesnės finansinės galimybės, pasinaudojus ES ir tarptautiniais fondais, leidžia įgyvendinti ambicingus paveldosaugos projektus, o kūrybinis finansavimas, įtraukiant mecenatystę ir socialinius verslus, suteikia dar daugiau galimybių šiai sričiai“, –– sako tyrimo autorius Artūras Stepanovič.
Savivaldybės vis aktyviau bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokslo įstaigomis, taip pat dalyvauja tarptautiniuose projektuose, dalijasi patirtimi ir naudojasi skaitmeninėmis technologijomis paveldosaugai.
Mažųjų savivaldybių proveržis ir iššūkiai
Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia įdomų mažųjų savivaldybių proveržį. 2023 m. Trakų, Rokiškio ir Akmenės rajonai, anksčiau neskyrę didelių lėšų kultūros paveldui, stipriai pagerino rezultatus. „Trakų r. atlikti darbai senamiestyje, Rokiškyje – Salų dvaro sodybos rūmų vidaus patalpų tvarkyba, o Akmenėje – didelės apimties tvarkybos darbai Dabikinės dvaro sodybos fragmentų rūmuose. Tai rodo, kad mažos savivaldybės, nepaisant ribotų finansinių išteklių, gali sėkmingai įgyvendinti paveldosaugos projektus“, – sako A. Stepanovič.
2023 m. pasitaikė nemažai atvejų, kai iš kitų šaltinių pritrauktos lėšos gerokai viršijo pačios savivaldybės kultūros paveldui skirtas pinigų sumas. Beveik dviem trečdaliams savivaldybių pavyko pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių. Iš viso – suma viršija 14 mln. eurų, o kai kuriose savivaldybėse, Birštono, Joniškio r., Pagėgių, Pakruojo r., Radviliškio r., Šakių r., Skuodo r., Švenčionių r., šis skirtumas yra matuojamas kartais.
„Lėšų, pritrauktų iš kitų šaltinių, rekordininkė yra Biržų r. savivaldybė, pritraukusi daugiau nei 3,5 mln. eurų. Labai svarbu, kad savivaldybių administracijos geba ne tik savo pačių lėšomis prisidėti prie kultūros paveldo apsaugos, bet taip pat pritraukti lėšas iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ar kitų tarptautinių fondų ir suinteresuotų privačių asmenų“, – priduria jis.
Visgi mažosios savivaldybės, turinčios unikalų kultūrinį paveldą, susiduria su iššūkiais dėl ribotų finansinių išteklių, specialistų trūkumo ir kaimo vietovių specifikos. „Efektyviam paveldosaugos užtikrinimui svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybiniu ir tarptautiniu lygiu, gerinti finansavimo galimybes, investuoti į vietos specialistų kvalifikacijos kėlimą ir skatinti bendruomenių įsitraukimą“, – papildo V. Ščiglienė.
Didieji miestai – finansavimo lyderiai, bet susiduria su iššūkiais
Didžiosios savivaldybės skiria ir didžiausias sumas paveldosaugai. Nors paveldas čia yra svarbus miesto identiteto ir patrauklumo elementas, jo išsaugojimas dažnai konkuruoja su kitais miesto vystymuisi įtakos turinčiais veiksniais, patiriama plėtros įtaka, jaučiami labai dideli restauravimo darbų kaštai ir ribotas biudžetas.
„Miesto savivaldybės turi rasti pusiausvyrą tarp paveldosaugos ir kitų plėtros poreikių, tokių kaip infrastruktūros plėtra ir gyventojų ūkinių poreikių tenkinimas. Efektyvus paveldosaugos užtikrinimas įmanomas tik laikantis integruoto požiūrio į miesto vystymą, skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir investuojant į švietimą bei visuomenės įsitraukimą“, – rašoma Paveldo komisijos tyrime.
Savivaldybių paveldosauginis indeksas – jau tobulinamas
Vienas reikšmingiausių Paveldo komisijos tęstinių darbų per 30 metų – savivaldybių veiklų kultūros paveldo apsaugoje tyrimas. Šie tyrimai per daugelį metų plėtėsi ir tobulėjo, o jų rezultatai tampa vis svarbesni formuojant paveldosaugos politiką Lietuvoje.
„Pradžioje tyrimas buvo grįstas kiekybine analize, tačiau laikui bėgant pereita prie kokybinio vertinimo. Siekiant objektyvesnių ir išsamesnių rezultatų, 2023 m. buvo sukurtas Savivaldybių paveldosauginis indeksas, leidžiantis įvertinti savivaldybių indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą bei skatinti sveiką konkurenciją
Lygiagrečiai šis darbas išaugo į prestižinius Paveldo DNR apdovanojimus, kurie įrodo, kad paveldas gali būti ne tik išteklius, tačiau ir galimybė, resursas kitoms gyvenimo sritims gerinti. Netolimoje ateityje planuojame vėl kviesti teikti naujas nominacijas ir toliau skleisti pozityviąją kultūros paveldo apsaugos praktiką“, – pabrėžia Paveldo komisijos pirmininkė.
Pavyzdžiai, kurie įkvepia
Vasarą Paveldo komisija lankėsi Alytuje, kuris pasižymi stambių kultūros paveldo objektų sutvarkymu bei pritaikymu. Restauruota Alytaus sinagoga, Alytaus piliakalnis, Alytaus geležinkelio tiltas, kuris šiuo metu tarnauja pėstiesiems ir dviratininkams. Alytaus sinagoga buvo tvarkoma iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos, Kultūros ministerijos tikslinio finansavimo ir Alytaus m. savivaldybės projektų finansavimo lėšų.
Alytaus m. savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Abromaitis teigė: „Tvarkant kultūros paveldo objektus sukuriama aukšta pridėtinė vertė, kuriama vientisa poilsinė erdvė, sukuriama išliekamoji vertė. Net vienas geras atvejis įkvepia kitus, tuo pačiu tada tvarkoma ir kita infrastruktūra – pėsčiųjų, dviračių takai ir t.t. Stambių objektų sutvarkymo sėkmę Alytaus m. lėmė kompleksiškas požiūris ir veiksmai – nuo žmonių dirbančių Alytaus m. savivaldybėje iki politinės valdžios požiūrio“.
Paveldo komisijos siekis – stiprinti savivaldybių lyderystę paveldosaugoje
Tyrimo autorius A. Stepanovič pastebi, kad per pastaruosius tris dešimtmečius matomi dideli pokyčiai, tačiau ne visos savivaldybės galimybėmis pasinaudoja vienodai, vienos – labai aktyvios, o kitos apsiriboja tik minimalia priežiūra.
„Paveldas gali tapti regioninės plėtros varikliu, jei savivaldybės į jį žvelgia strategiškai ir ieško inovatyvių sprendimų. Matome daug gerųjų pavyzdžių, tačiau svarbu, kad jų dar daugėtų. Kviečiame savivaldybes aktyviai prisidėti prie paveldo išsaugojimo, o visuomenę – palaikyti šias iniciatyvas“,– papildo V. Ščiglienė.
Paveldo komisija ir toliau skatins savivaldybių lyderystę. Naująjį indeksą planuojama pristatyti 2027 m., o iki tol – vykstama į Lietuvos savivaldybes ir kviečiama bendrakūros principu tobulinti naująjį įrankį, susitinkant su vietos paveldosaugininkais, merais, bendruomenėmis.
Su tyrimu galite susipažinti čia
Vasario 27 d. dalyvavome LRT laidoje „Ryto allegro“, kurioje kalbėjome apie savivaldybes ir kultūros paveldą. Ją galite pažiūrėti čia
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.