Korupcijos prevencija ir viešųjų bei privačių interesų deklaravimas

KORUPCIJOS PREVENCIJA VALSTYBINĖJE KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOJE

Korupcijos prevencijos tikslas – siekti, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų bei verslo įmonių veikla būtų nešališka ir skaidri.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama teisinio reguliavimo ir administravimo procedūrų skaidrumo valstybėje, antikorupciniu požiūriu vertina įvairius teisės aktus, atlieka institucijų korupcijos rizikos analizes (nustato rizikingiausias sritis ir teikia pasiūlymus), rengia ir koordinuoja antikorupcines programas.

Pasaulinė patirtis atskleidžia, kad sutelkus pastangas būtent į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, kryptingai šalinant korupcijos atsiradimo rizikas, ilgainiui sukuriamas tvirtas pagrindas skaidrios ekonomikos plėtrai, didesnei viešųjų paslaugų teikimo kokybei, šalies socialinei gerovei.

Nacionalinė kovos su korupcija programa

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino šios programos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą.

Programos strateginis tikslas – sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą, atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose, pasiekti, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2025 metais būtų ne mažesnis nei 70 balų (Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2014 metais – 58 balai).

Lietuvos Respublikos Seimas nustatė šešis programos tikslus:

  1. siekti didesnio viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo, sprendimų ir procedūrų skaidrumo, viešumo ir atskaitingumo visuomenei, didesnio valstybės tarnybos atsparumo korupcijai;
  2. užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo taikymą;
  3. mažinti veiklos priežiūros ir administracinę naštą ūkio subjektams, pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą;
  4. užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skaidrų ir racionalų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą vykdant viešuosius pirkimus;
  5. didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo galimybes sveikatos priežiūros srityje;
  6. didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenę įsitraukti į antikorupcinę veiklą.

Korupcijos pasireiškimo tikimybė

Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas padeda įsivertinus didžiausius korupcijos rizikos veiksnius, numatyti konkrečias priemones problemoms valdyti ir šalinti.

Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustato rekomendacijos.

Korupcijos rizikos analizė

Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką ir skaidrinti valstybės ar savivaldybių įstaigų procedūras ir procesus, atlieka korupcijos rizikos analizes – išsamiai analizuoja įstaigų veiklą antikorupciniu požiūriu.

Remdamosi analizėse pateiktais siūlymais valstybės ar savivaldybės įstaigos rengia arba atnaujina kovos su korupcija programas, taiko kitas priemones būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka

Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas

Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama teisinio reguliavimo skaidrumo ir stengdamasi užkirsti kelią galimybei pasinaudoti netobulų įstatymų spragomis, atlieka teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą.

Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – teisės aktų ir (ar) teisės aktų projektų vertinimas, siekiant nustatyti esamo ar numatomo teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas pasireikšti korupcijai, taip pat pasielgti nesąžiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai.

Asmenų patikrinimas

Specialiųjų tyrimų tarnyba renka ir teikia informaciją apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose ir įmonėse, ir pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui. Ši informacija teikiama siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse.

Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba renka ir teikia informaciją apie skiriamą Paveldo komisijos pirmininką.

Antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas

Specialiųjų tyrimų tarnyba informuoja visuomenę apie neigiamas korupcijos pasekmes ir ragina aktyviai pasipriešinti korupcijai. Korupciniai nusikaltimai – nėra lengvesni už kitus nusikaltimus, todėl visuomenė neturėtų būti jiems atlaidi.

Pagrindinis antikorupcinio visuomenės švietimo strateginis tikslas yra vaikų, jaunimo, valstybės tarnautojų antikorupcinis švietimas. Jaunimo antikorupcinis švietimas vykdomas į mokomuosius dalykus ir studijų programas įtraukiant antikorupcines temas. Taip pat organizuojame, skatiname ir prisidedame prie neformalaus ugdymo – jaunimo antikorupcinių akcijų ir renginių.

Apie korupciją galima anonimiškai pranešti raštu, visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 3333 (taip pat ir poilsio dienomis), elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 3307 arba palikti pranešimą, paspaudus ant šalia esančio paveikslėlio, kviečiančio pranešti apie korupciją.

Korupcijos prevencijos priemonių vykdymas

Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų

 

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS VALSTYBINĖJE KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOJE

Valstybinės kultūros paveldo komisijos atitikties pareigūnė, atsakinga už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą institucijoje ir PINREG sistemos administravimą:

Administracinio skyriaus vedėja Anželika Vėžienė

el. paštas anzelika.veziene@vkpk.lt

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareigų, kurias einantys darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas