Valstybinė kultūros paveldo komisija inicijavo jungtinį posėdį su Seimo Kultūros komitetu, kuris vyko Verkių dvaro sodyboje. Jame buvo nagrinėjama šio unikalaus komplekso vientisumo problema, priklausomybės, valdymo ir įveiklinimo klausimai. Po šio posėdžio tikimasi naujų teisės aktų ir postūmio Verkių dvaro sodybos atgimimui.
2023 m. birželio 28 d., Vilniuje, Verkių dvaro sodybos Rytų oficinoje įvyko jungtinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto posėdis. Jame taip pat dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Gamtos tyrimų centro, VĮ „Turto bankas“, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos atstovai – iš viso virš 40 dalyvių.
Paveldo komisija dar pernai išanalizavo dvarų sodybų apsaugos situaciją ir 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriame apibrėžė esmines problemines dvarų sodybų apsaugos sritis ir pateikė savo siūlymus. Sprendime konstatuota, kad geriausiai prižiūrimi yra valstybei priklausantys sutvarkyti ir įveiklinti profesionaliosios architektūros sodybiniai ansambliai, o pagrindinės sėkmingos priežiūros ir įveiklinimo sąlygos yra kultūros paveldo objekto teritorijos vientisumas ir priklausomybė vienam valdytojui.
2023 m. gegužės 9 d. į Paveldo komisiją kreipėsi Gamtos tyrimų centras, prašydamas padėti išspręsti susidariusią situaciją, kuri ryškiai įkūnija dvarų sodybų problematiką Lietuvoje. Besikreipusi institucija vykdo gamtos mokslų srities mokslinius tyrimus ir patikėjimo teise valdo pagrindinius Verkių dvaro sodybos pastatus. Pats Gamtos tyrimų centras naudojasi tik keliais komplekso pastatais, o likusius perdavė naudoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Dailės muziejus naudojasi patalpomis kaip meno kūrinių saugykla. Kiti dvaro sodybos teritorijoje esantys pastatai yra privatizuoti dar 1991-1992 m. ir priklauso privatiems asmenims taip pat yra ir bešeimininkių statinių. Dar vienas objektas – vandens malūnas – priklauso VĮ „Turto bankas“ ir yra išnuomotas įmonei.
2021 m. lapkričio 18 d. Finansų ministerijoje vykusio pasitarimo metu, įstaigos, kurios naudojosi Verkių dvaro sodybos pastatais, paprašytos pradėti rengti ir tarpusavyje derinti galimą sodybos pritaikymo visuomenės poreikiams ar kitokio įveiklinimo koncepciją. Ši užduotis, taip pat ir finansavimo bei kompetencijos trūkumas, paskatino mokslo instituciją kreiptis į Paveldo komisiją. 2023 m. gegužės 31 d. Verkių dvaro sodyboje lankėsi Paveldo komisijos atstovai, aptarė susiklosčiusią situaciją ir apžiūrėjo vertingiausius dvaro sodybos komplekso pastatus. Paveldo komisija taip pat papildomai atliko Verkių dvaro sodybos atvejo analizę bendrame dvarų sodybų apsaugos problemų kontekste, susipažino su paveldosauginiais Verkių dvaro sodybos apsaugos reikalavimais, teisinės priklausomybės dokumentais, Gamtos tyrimo centro parengtu Verkių dvaro sodybos komplekso įveiklinimo koncepcijos projektu.
Paveldo komisijos nuomone, šios ypatingos vietos galimybės nėra išnaudotos. Būdama Vilniuje, arti svarbiausių šalies institucijų, Verkių dvaro sodyba, kurios dydis, kompleksiškumas, istorinis unikalumas, menotyrinė vertė ir amžiaus cenzas numato ypač aukštus paveldosauginius reikalavimus, vis dar yra tarp skubios pagalbos ir dėmesio reikalaujančių išskirtinės vertės profesionalių objektų. Analizėje pateiktos išvados, kuriose rekomenduota inicijuoti valdymo plano ir individualaus apsaugos reglamento parengimą bei daugiašale sutartimi įpareigoti savininkus jais vadovautis. Taip pat rekomenduota paskirti vieną suinteresuotą valdytoją, pavyzdžiui Vilniaus miesto savivaldybę. Atskirai pažymėtas VĮ „Turto bankas“ vaidmuo – teigta, kad ši įstaiga neturi strategijos kultūros paveldo apsaugos požiūriu ir veikia kaip pelno siekianti įmonė, kurios tikslas įgyti sutvarkytus ar kitaip pelningus ir rinkoje paklausius objektus. Išvadose reziumuota, kad norint eliminuoti sudėtingas daugiašales dvarų sodybų paveldą naikinančias priežastis, būtini aukščiausio lygmens politinės valios sprendimai, todėl šiuo tikslu ir buvo inicijuotas jungtinis posėdis su Seimo Kultūros komitetu, kuris vyko pačioje Verkių dvaro sodyboje.
Vienas pagrindinių posėdyje buvo komplekso valdymo klausimas. Gamtos tyrimų centro atstovai deklaravo norą perleisti pastatų valdymą, tačiau kitos institucijos susidomėjimo nerodė. Pavyzdžiui VĮ „Turto bankas“, kuris valdo vandens malūną su kavine, jau anksčiau raštu atsisakė perimti likusius Verkių dvaro sodybos pastatus, o kviesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai į posėdį neatvyko. Kaip teigė dalyje pastatų įsikūrusio Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovai, galimybės gauti finansavimą iš struktūrinių fondų yra ribotos, kol pastatus valdo mokslinė įstaiga – Gamtos tyrimų centras. Ši institucija priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurios atstovas taip pat palaikė valdymo perleidimo kitiems idėją. Tarp realiausių kandidatų valdyti kompleksą įvardinta Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Tačiau jų ketinimai dar nėra aiškūs.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė siūlė teisingai remtis UNESCO praktika sukuriant Verkių dvaro sodybos valdymo planą – pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje valdymo planai yra rengiami visoms vietovėms ir net objektams pagal poreikį. Kaip teigė pirmininkė, tokio plano prioritetas yra aukštesnis už įveiklinimo planus. V. Ščiglienė siūlė valdymo planus reglamentuoti įstatymu, nes kol kas tokia praktika bendroje paveldo valdymo politikoje yra neįteisinta. Tai galėtų būti padaryta rengiant naują Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją jau šį rudenį.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis prašė Paveldo komisijos parengti ir pateikti apibendrintus pasiūlymus susidariusiai padėčiai spręsti ir išreiškė įsitikinimą, kad Verkių dvaro sodyboje situacija iš esmės keisis. Kultūros komitetas pažadėjo inicijuoti trūkstamų teisės aktų priėmimą, kurie padėtų spręsti aktualias problemas dvarų sodybose visos šalies mastu. Pasak V. Ščiglienės, svarbiausias posėdžio rezultatas yra diskursas ir jo galia. Daugelis institucijų atsiliepė į Paveldo komisijos kvietimą ir turėjo progą susipažinti su aiškiai identifikuotomis Verkių dvaro sodybos problemomis. Tai suteikia vilčių, kad sprendimas bus surastas ir vertingas architektūrinis kompleksas Vilniaus mieste atgims iš naujo.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.