Šiandien Neringoje vykstančioje konferencijoje, skirtoje paminėti 25-erių metų sukaktį nuo Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, sveikinimo žodį tarė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Savo kalboje ji pabrėžė, kad Kuršių nerijos išskirtinė vertė reikalauja nuolatinės priežiūros ir strateginio požiūrio į jos išsaugojimą. Ji akcentavo, jog labai svarbu, kad šiuo metu rengiamas UNESCO paveldo vietovės – Kuršių Nerijos – valdymo planas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į senųjų gyvenviečių architektūros reikšmę bei būtinybę atnaujinti Preilos ir Pervalkos vertingųjų savybių aprašus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Konferencijos įrašas: https://www.facebook.com/neringos.savivaldybe
Toliau pateikiame visą Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės sveikinimo kalbą:
Laba diena, gerbiamas mere, konferencijos dalyviai ir klausytojai,
Labai džiaugiuosi galėdama pasisveikinti ir visos Paveldo komisijos vardu pasveikinti Jus visus, mielieji, šios ypatingos sukakties proga.
Dar šį mėnesį kovo 11-ąją šventėme 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, kurias lydėjo itin prasminga dedikacija: Tik laisvi užaugam dideli. Simboliška, jau 25-eri metai kaip Kuršių nerija esti UNESCO pasaulio paveldo sąraše ir tai nė kiek ne mažiau siejasi su laisvės teikiamomis galimybėmis. Laisvė nėra vien savaime suprantama duotybė, ypač toms šalims, kurios patyrusios jos praradimą, o grėsmės taip arti. Laisvė – tai dar didesnė atsakomybė. Sukaktys kaip paralelės nėra atsitiktinumai, tai liudija begalinį įsipareigojimą: siekį saugoti gamtos ir kultūros paveldą, o kartu vykdyti bendrą tarptautinę politiką. Dar daugiau: TAI – mūsų visų atsakomybė ir jau kokybinė dimensija: tūris ir gylis.
Taigi ką reiškia šios sukaktys? Ar tai vien kiekybinis rodiklis? Sukaktys visuomet yra tarsi būtinybė pasižvalgyti, įvertinti įvykių seką, pasverti, o drauge planuoti dabartį ir ateitį.
Ką pavyko pasiekti per šiuos metus? VKPK, būdama ekspertė ir patarėja kultūros paveldo apsaugos ir politikos formavimo klausimais, sykiu analizuoja ir UNESCO priimtų konvencijų ir rekomendacijų įgyvendinimą. Problemų esama ir būta.
Tačiau yra ir gerų žinių. Tiesa, Kuršių nerijos vertė ir reikšmė nekvestionuojama – tai ypatingas gamtos ir žmogaus sambūvio kūrinys, dėl savo išskirtinės visuotinės vertės įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai – resursai, kurie suteikia mūsų šaliai išskirtines konkurencines galimybes, nes paveldas, kaip niekas kitas, neperkeliamas į kitą vietą ar erdvę. Vertinga (to išties stokota), jog šiuo metu rengiamas UNESCO paveldo vietovės – Kuršių Nerijos – valdymo planas. Paveldo komisija vertina, kad rengiant Kuršių Nerijos valdymo planą Valdymo plano priežiūros grupė aktyviai įtraukiama į plano svarstymą, atsižvelgiama į išsakomas pastabas.
Raginame nepamiršti, kad Kuršių Nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta, kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė, kurios neatsiejama dalis yra vietovės senųjų gyventojų tradicinį gyvenimo būdą bei kultūrinę raidą liudijantis Kuršių Nerijos gyvenviečių architektūros paveldas. Tikimės, kad parengtame Valdymo plane bus skiriamas reikiamas dėmesys ne tik gamtos ir nematerialaus paveldo, tačiau ir itin reikšmingo Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui – senosioms gyvenvietėms ir jų architektūrai.
Paveldo komisija atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra atnaujinti Preilos ir Pervalkos gyvenviečių vertingųjų savybių aprašai Kultūros vertybių registre, jie neatitinka dabartinių apskaitos dokumentų reikalavimų. Turint omenyje Kuršių Nerijos nacionalinę ir tarptautinę reikšmę, tai turėtų būti prioritetiniai kultūros paveldo apskaitos objektai.
Taip pat raginame nepamiršti, kad nors senosios gyvenvietės plotu užima palyginus nedidelę teritoriją Kuršių Nerijoje, jos išsiskiria paveldo objektų gausa – vien istorinėje Nidos gyvenvietėje priskaičiuojama virš 60 kultūros paveldo pastatų, 8 pastatai priskirti Nidos švyturio pastatų kompleksui, o įvertinimo dar laukia XX a. antros pusės kurortinė architektūra. Juodkrantės architektūra išskirtinė XIX a. pab.–XX a. pr. medinėmis vilomis. Paveldo komisija džiaugiasi, kad atsiranda privačių iniciatyvų, saugant Kuršių Nerijos architektūros paveldą, tačiau skatina nepamiršti, kad jo išsaugojimu turi rūpintis ir valstybė bei savivaldos institucijos.
Kuršių Nerija ne tik pripažinta UNESCO pasaulio paveldo vertybe, tačiau ir patenka į Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją. Valstybinė kultūros paveldo komisija mano, kad ši aplinkybė ir nacionalinio parko direkcijos veikla ženkliai prisideda prie vertybės išsaugojimo ir dar kartą ragina nepamiršti skleidžiant žinią apie Kuršių Nerijos vertes ir reikšmę skirti deramą dėmesį senųjų gyvenviečių architektūrai ir informacijos apie jos išsaugojimo būtinybę sklaidai.
Pabaigai, noriu dar kart pasidžiaugti ir pasidalinti. Jūsų sudėliotas konferencijų pranešimų tinklelis atrodo aktualus ir sutampa su Paveldo komisijos mintimis ir idėjomis. Kaip žinia, beveik tris dešimtmečius skaičiuojame savivaldybių skiriamas lėšas paveldui, nesenai sukūrėme Savivaldybių paveldosauginį indeksą – naująjį įrankį, leidžiantį ne tik išryškinti gerąsias praktikas, bet ir skatinti sveiką konkurenciją bei aktyvesnį savivaldybių įsitraukimą į paveldosaugos procesus.
Kultūros paveldo gyvybingumą garantuoja žmonės, todėl ir kultūros paveldo politika turi būti ir tausojanti, ir lanksti – o tai nemenkas uždavinys. Pasaulinė praktika rodo, kad pasaulio paveldo vietovių efektyvų valdymą ir jų verčių išsaugojimą ypač lemia vietos žmonių dalyvavimas apsaugos ir valdymo procesuose.
Linkiu ir tikiu, kad ši konferencija atvers perspektyvas pokalbiams ir diskusijoms, o kasdienybės darbuose padės burti paveldosaugininkus ir politikus, bendruomenes ir profesionalus veikti bendrai ir išvien, vardan tikslo – UNESCO pasaulio paveldo išsaugojimo ateities kartoms.
