Veiklos reglamentavimas

Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą reglamentuoja 2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas Nr. IX-2453.

Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija savo veikloje vadovaujasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatais, darbo reglamentu ir kitais teisės aktais.

Pagrindinė Paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Paveldo komisiją sudaro 12 ekspertų, deleguotų Prezidento, Seimo, Ministro Pirmininko ir įregistruotų asociacijų, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Paveldo komisijos darbą organizuoja Paveldo komisijos pirmininkas, kurį Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas. Paveldo komisijos įgaliojimų sričiai priklausantys klausimai svarstomi ir sprendžiami posėdžiuose.

Paveldo komisijos sudaromos pakomisės vadovaujasi Pakomisių bendraisiais nuostatais.

Paveldo komisijos administracija veikia pagal Paveldo komisijos patvirtintus nuostatus.

Vienas iš pagrindinių Paveldo komisijos siekių yra ugdyti visų lygių politikų ir visuomenės suvokimą kultūros paveldo apsaugos politikos bei strategijos klausimais, aktualinti kultūros paveldo apsaugos politikos sampratą, tikslus bei jos svarbą.

Pagrindinės Paveldo komisijos veiklos kryptys ir prioritetai 2018 metais

Kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimas

  1. Siūlymų dėl kultūros paveldo apskaitos, kaip esminės valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo priemonės, parengimas.
  2. Lietuvoje esančių UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių apsaugos problematika ir rekomendacijų teikimas.
  3. UNESCO pasaulio paveldo vietovių vietos valdytojų veiklos vertinimas tarptautinių įsipareigojimų aspektu.
  4. Su kitomis valstybės ūkio valdymo sritimis integralios kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimas.

Valstybinės strateginės programos ir kultūros paveldo finansavimas

  1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. planuojamų priemonių projektų analizė ir rekomendacijų teikimas.

Bendradarbiavimas su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis bei vietos bendruomenėmis

  1. Lietuvos savivaldybių ir vietos bendruomenių veikla saugant kultūros paveldą.
  2. Lankytinų vietų maršrutinio orientavimo problemos Lietuvoje.

Bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

  1. Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Kultūros ir kultūros paveldo departamentu dėl prisijungimo prie Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos.
  2. Bendradarbiavimas su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos kultūros paveldo apsaugos institucijomis dėl gerosios patirties panaudojimo saugant kultūros paveldą.
  3. Naujos informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, rinkimas ir pristatymas visuomenei, duomenų bazės U-PAVELDAS I etapo užbaigimas.
  4. Atstovavimas Lietuvai Europa Nostra organizacijos ir Europos kultūros paveldo metų 2018 renginiuose.

Tarptautinių teisės aktų įgyvendinimas Lietuvoje

  1. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje.
  2. Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos nuostatų analizė.