Dvarai Lietuvoje dažnai yra visos paveldosaugos lakmuso popierėlis: vienur jie tampa sėkmingo atgaivinimo pavyzdžiais, kitur – ilgai atidėliotų sprendimų ir nykimo ženklais. Nors šių objektų vertė pripažįstama, jų išsaugojimą dažnai stabdo sudėtinga nuosavybės struktūra, fragmentuota atsakomybė, nepakankamas finansavimas ir delsimas veikti. Ypač jautri išlieka medinių dvarų situacija – Užvenčio dvaro sodybos dvarininko namo atvejis primena, kad tokiems objektams laikas yra vienas svarbiausių veiksnių: nesiėmus veiksmų, praradimai gali tapti negrįžtami.
Vienas seniausių medinių dvarininko namų Lietuvoje
Šiuos klausimus Paveldo komisija aptarė posėdyje, svarstydama Užvenčio dvaro sodybos dvarininko namo išsaugojimo situaciją. Diskusijoje pabrėžta, kad tai vienas reikšmingiausių medinės dvarų architektūros objektų Lietuvoje – jo ištakos siekia XVII a. pabaigą, todėl šis pastatas laikytinas itin retu medinio dvaro pavyzdžiu.
Jo išskirtinumą lemia ne tik amžius, bet ir išlikusi architektūrinė sandara. Pastatas yra vientiso pailgo tūrio, būdingo ankstyviesiems mediniams dvarininko namams su dviem įėjimais fasado pusėje. XVIII a. pastatas buvo rekonstruotas taikant baroko principus, tačiau išlaikė ir ankstesnio laikotarpio savitumą.
Trapus medžiagiškumas, sovietmečiu užprogramuotos ir nepriklausomybės laikotarpiu privatizavimu pagilintos dvarininko namo nuosavybės problemos, dvaro sodybos kaip komplekso vientisumo suardymas, būtinybė derinti skirtingus interesus ir ieškoti sudėtingų sprendimų iš dar sudėtingesnių situacijų – tai kritinis, bet kartu ir dažnas dvarų problemų rinkinys.
„Šių problemų negali išspręsti nei pavieniai asmenys, nei atskiros institucijos. Užvenčio atveju būtina sąmoningai prisiimta Kelmės rajono savivaldybės lyderystė ir sutelktas savivaldos bei valstybės institucijų bendradarbiavimas. Net nedideli, bet aiškūs ir skubūs sprendimai šiandien gali padėti išsaugoti dar rusenančią dvarininko namo gyvybę“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Dvaro vertė – ne tik architektūroje
Ypatingą vertę Užvenčio dvarui suteikia ir jo kompleksiškumas. Tai vienintelis Kelmės rajone išlikęs 13 pastatų kompleksas: reprezentaciniai ir ūkiniai pastatai, parko ir sodo fragmentai, baroko epochai būdinga kiemo erdvė. Dvaro sodybos teritorija išvengė esminių sovietmečio deformacijų (garažų, dirbtuvių ir kt. statinių įsibrovimo į kompleksą), todėl leidžia suvokti autentišką istorinę dvaro struktūrą, pajusti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė laikus menantį bajoriškos kultūros ir gyvensenos savarankiškumą.
Ne mažiau reikšminga ir kultūrinė šios vietos dimensija bei potencialas. Užvenčio dvaras siejamas su rašytojos Šatrijos Raganos gyvenimu ir kūryba, taip pat su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Smilgevičiumi, jo gyvenimu ir pavyzdiniu ūkininkavimu. Dėl šių sąsajų dvaro vertė peržengia vien architektūros ar vietos istorijos ribas – tai objektas, galintis tapti platesniu kultūrinės atminties, edukacijos ir regiono tapatybės centru.
Reikalinga savivaldybės lyderystė
Paveldo komisija akcentuoja, kad tolesniems veiksmams būtina aiški Kelmės rajono savivaldybės lyderystė. Be aktyvaus savivaldybės įsitraukimo sudėtinga koordinuoti skirtingų savininkų interesus, inicijuoti tyrimus, pasirengti tvarkybos darbams ir ieškoti realių finansavimo galimybių.
„Paveldo komisija tiki Kelmės rajono savivaldybės potencialu sprendžiant Užvenčio dvaro sodybos išsaugojimo klausimą ir laukia grįžtamojo ryšio dėl galimų tolesnių veiksmų. Pirmiausia būtina spręsti dvarininko namo valdymo įteisinimo, tyrimų ir avarinės grėsmės šalinimo klausimus. Tokie veiksmai identifikuotų aiškų valdytoją, leistų tiksliau įvertinti pastato būklę, numatyti būtiniausias apsaugos priemones ir užkirsti kelią tolesniam vertingo objekto nykimui“, – sako pirmininkė.
Užvenčio atvejis atspindi platesnes dvarų paveldo problemas
Paveldo komisijos atliktas Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimas rodo, kad Užvenčio dvaro situacija nėra pavienis atvejis: „Tyrime analizuotos dvarų sodybų apsaugos, valdymo, nuosavybės, finansavimo ir kompleksų vientisumo problemos. Jame konstatuota, kad dvarų išsaugojimui dažnai trukdo sudėtinga nuosavybės struktūra, fragmentuotas valdymas, nepakankamas finansavimas ir aiškios atsakomybės stoka“, – sako pirmininkė.
Dvarų sodybos yra ne tik atskiri pastatai, bet ir istorinės kultūrinės aplinkos, kurių vertė atsiskleidžia per visumą – architektūrą, kraštovaizdį, ūkinę struktūrą, istorines asmenybes ir vietos atmintį. Todėl Užvenčio dvaro sodybos dvarininko namo išsaugojimas turėtų būti vertinamas ne tik kaip vieno pastato gelbėjimo klausimas, bet ir kaip galimybė išsaugoti bei aktualizuoti unikalų išlikusį Kelmės rajono ir regiono kultūros paveldo kompleksą, reikšmingą ir Lietuvos medinio dvarų paveldo kontekste.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.