Paveldo komisija tęsia darbą dėl dvarų apsaugos

Drobiškių dvaras skirtingais laikotarpiais. Nuotraukų autorė dr. Dalė Puodžiukienė

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija), įgyvendindama Paveldo komisijos 2022–2024 m. strateginį veiklos planą, kuriame numatyta teikti siūlymus dėl dvarų apsaugos, gegužės 27 d. posėdyje svarstė dvarų sodybų apsaugos klausimą. Dvarų tyrinėtoja ir architektūros istorikė dr. Dalė Puodžiukienė išsamiai pristatė Lietuvos dvarų objektą, jų sisteminius tyrimus ir vertes, dvarų paveldo apsaugos problematiką bei dvarų būklės dinamikos aspektus. Buvo išskirtos šios pagrindinės dvarų paveldo apsaugos problemos:

– sodybų kompleksiškumo išsaugojimo problema;

– sisteminių mokslinių tyrimų ir sodybų įvertinimo būtinybės problema;

– informacijos kaupimo, išsaugojimo ir sklaidos būtinybės nuvertinimo problema;

– registre esančių dvarų sodybų vertės ir jų būklės santykio problema;

– medinių (etninių) dvarų sodybų išsaugojimo problemos.

 

Posėdžio metu ypač akcentuotas medinių dvarų išlikimo klausimas: „dėl unikalumo ir savitumo tai viena vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo dalių, tačiau dėl bendrų dvarų paveldui ir specifinių mediniam paveldui nykimo priežasčių, blogiausiai išlikusi.“ Šią problemą Paveldo komisija yra išsakiusi dar 2007 m. kovo 9 d. posėdyje, kuriame įvertino, kaip vykdoma 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimta valstybinė „Dvarų paveldo išsaugojimo programa ir jos įgyvendinimo priemonės“, ir konstatavo, jog „beveik nesprendžiamos unikalaus medinio Lietuvos paveldo bei istorinių želdynų tvarkybos ir apsaugos problemos“, o Vyriausybės programa „ketverius metus iš esmės nebuvo įgyvendinama, nepatenkinami dvarų paveldo moksliniai tyrimai, apsauga neintegruojama į rengiamus apskričių (regionų) bendruosius ir kitus planus, nesprendžiama dvaro sodybos, kaip vientiso teisės objekto, problema“[1].

Pažymėtina, kad dvarų apsaugos klausimas, prie kurio grįžta ir ši, 7-osios kadencijos Paveldo komisija, yra tęstinis, o turint minty problemos rimtumą ir sudėtingumą, šiam klausimui bus skiriamas didelis dėmesys.

Paveldo komisija jau yra priėmusi ne vieną sprendimą dėl dvarų paveldo ir jų apsaugos. Lietuvos Respublikos valstybinė paminklosaugos komisija 2001 m. liepos 20 d. sprendime Nr. 83 „Dėl dvarų paveldo išsaugojimo politikos“ konstatavo, kad „trūkstant darnos valstybiniame valdyme ir laiku nepasirūpinus dvarų statinių likimu, jie tapo apleisti ir nyksta“, o teisės aktai neveikia („nepakankamai vykdomi dvarų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai“). „Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija“ Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimu buvo patvirtinta 2002 m. rugsėjo 13 dieną[2]. Dokumentu buvo siekiama sukurti Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms strateginį ir edukacinį pagrindą, akcentuojama dvaro kaip teritorinės-erdvinės struktūros, lėmusios valstybinio kraštovaizdžio tradiciją ir apgyvendinimo struktūrą, kaimo gyvenviečių ir miestelių tinklą, samprata. 2007 m. Paveldo komisijos sprendime „Dėl valstybinės dvarų paveldo išsaugojimo programos vykdymo“ atkreiptas dėmesys, kad „nesprendžiama dvaro sodybos, kaip vientiso teisės objekto, problema“.

Turint minty dvarų paveldo ir jo apsaugos klausimo kompleksiškumą bei sudėtingumą, būtų tikslinga visapusiškai ištirti dvarų paveldo ir jo apsaugos problematiką ir tik tuomet priimti sprendimą, – teigė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Atsižvelgiant į tai, gegužės 27 d. posėdyje buvo nuspręsta tęsti Paveldo komisijos darbą dėl dvarų paveldo apsaugos, susidarant svarbiausių temų planą, surengiant susitikimus su suinteresuotomis šalimis. Galutinis šio darbo rezultatas turėtų būti Paveldo komisijos sprendimas dėl dvarų apsaugos.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

 

Giliogirio dvaras. Nuotraukų autorė dr. Dalė Puodžiukienė

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta iki 2009 m. III ketv. parengti naują dvarų sodybų pritaikymo 2010–2015 m. programos projektą, tačiau jis neparengtas. Nustatyta, kad 2008 m. Kultūros ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei pristatė Lietuvos dvarų sodybų panaudojimo programos koncepciją, tačiau pati programa neparengta.

[2]  Teisės akto nuoroda Teisės aktų registre

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.752A1CB6A22F