Valstybinė kultūros paveldo komisija priėmė sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo pakeitimus. Jais siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį saugiųjų dokumentų ir jų blankų eskizų derinimo modelį, kad valstybės reprezentacijai svarbūs dokumentai būtų vertinami kompleksiškai, o derinimo procesas taptų aiškesnis ir proporcingesnis.
Dabartinis modelis – per siauras
Paveldo komisijos vertinimu, dabartinis teisinis reguliavimas institucijų kompetencijas apibrėžia pernelyg siaurai ir fragmentiškai. Pagal galiojančią tvarką Paveldo komisija vertina tik architektūros paminklų atvaizdus, Lietuvos heraldikos komisija – heraldikos atvaizdus, o Kultūros ministerija – kultūros, meno motyvus, veikėjus ar asmenybes.
Toks paveldo sampratos susiaurinimas kelia pagrįstų klausimų, nes kultūros paveldas apima ne tik architektūros ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, bet ir kilnojamąjį bei nematerialųjį paveldą, istorinius, atminties, tapatybės ir kitus kultūrinės reikšmės ženklus. Todėl nėra aišku, kodėl saugiųjų dokumentų eskizų derinimo procese Paveldo komisijos kompetencija apribojama tik architektūros paminklų atvaizdais. Toks modelis neleidžia saugiojo dokumento vertinti kaip vientiso kūrinio, nors tokie dokumentai – ypač pasas, asmens tapatybės kortelė ar diplomatiniai dokumentai – yra ne tik techniniai blankai, bet ir valstybės tapatybės, istorijos bei kultūros paveldo reprezentacija.
Šios problemos ypač išryškėjo Paveldo komisijai svarstant Lietuvos Respublikos paso blanko eskizo projektą. Tokių dokumentų eskizuose naudojami vaizdiniai elementai turėtų būti vertinami ne izoliuotai, o atsižvelgiant į bendrą dokumento sumanymą ir reprezentacinę paskirtį. Todėl jų meninė ir estetinė vertė bei istorinė tikslumas negali būti tinkamai įvertinta, kai kiekviena institucija mato tik jai priskirtą siaurą dalį.
„Valstybės dokumentai nėra vien administraciniai blankai. Juose esantys vaizdai, simboliai ir kultūros paveldo motyvai kuria Lietuvos reprezentaciją tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. Todėl būtina užtikrinti, kad tokie dokumentai būtų vertinami ne fragmentiškai, o kaip vientisa visuma – atsižvelgiant į kultūros, paveldo, heraldikos, meninę ir istorinę dermę“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Siūlomas jungtinis vertinimas
Paveldo komisija siūlo keisti įstatyme nustatytą derinimo tvarką ir įtvirtinti jungtinį saugiųjų dokumentų bei jų blankų eskizų vertinimą. Pagal siūlomą modelį Kultūros ministerijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos heraldikos komisijos įgalioti atstovai ar ekspertai dokumentų eskizus vertintų bendrai, atsižvelgdami į kultūros, kultūros paveldo ir heraldikos motyvų tarpusavio suderinamumą bei bendrą dokumento vizualinę darną.
Kartu Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad dabartinė tvarka sukuria perteklinę administracinę naštą. Šiuo metu vienoda derinimo procedūra taikoma labai skirtingo pobūdžio saugiesiems dokumentams ir jų blankams – nuo Lietuvos Respublikos paso iki įvairių pažymėjimų, sertifikatų, leidimų ar net keleivinio transporto bilietų, jeigu juose naudojami valstybės simbolikos, kultūros ar paveldo motyvai.
Reprezentaciniams dokumentams – aukštesni reikalavimai
Todėl siūloma nustatyti aiškius saugiųjų dokumentų ir jų blankų gradacijos kriterijus. Aukščiausio reprezentacinio lygmens dokumentams – tokiems kaip Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ar diplomatiniai dokumentai – turėtų būti taikomas pilnas jungtinis eskizų derinimas. Tuo metu mažesnio reprezentacinio lygmens dokumentams galėtų būti nustatyta supaprastinta derinimo tvarka.
Paveldo komisijos vertinimu, toks teisinio reguliavimo patikslinimas leistų suderinti du svarbius tikslus: užtikrinti aukščiausią valstybę reprezentuojančių dokumentų meninę ir estetinę kokybę bei istorinį tikslumą ir sumažinti perteklinę administracinę naštą tais atvejais, kai pilnas derinimo procesas nėra proporcingas dokumento reikšmei.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.