Valstybinė kultūros paveldo komisija minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną pirmą kartą subūrė Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos, kultūros paveldo ir mokslo atstovus bendrai diskusijai apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje pažinimą, aktualizavimą ir išsaugojimą. Pirmojo tokio formato tarpinstitucinio pokalbio dalyviai aptarė diplomatinės tarnybos vaidmenį, esamus iššūkius ir bendrų veiksmų galimybes.
Diskusijoje pabrėžta, kad rūpinimasis šiuo paveldu negali būti grindžiamas vien pavienių institucijų ar konkrečių žmonių iniciatyvomis. Reikalingas nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, aiškios atsakomybės, tęstinė inventorizacija ir finansavimo mechanizmai. Nors ilgalaikės strategijos poreikis įvardytas, aiškios ir veikiančios Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje globos bei išsaugojimo sistemos Lietuva dar neturi.
Diskusijoje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Kanadoje Egidijus Meilūnas, ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas, Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė ir Paveldo komisijos narys, architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis. Diskusiją moderavo Paveldo komisijos narys dr. Salvijus Kulevičius.
Pasaulyje išsibarsčiusi Lietuvos istorija
Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė pabrėžė, kad Lietuva nesibaigia ties valstybės sienomis. Užsienyje lietuvių kurtos bažnyčios, mokyklos, bendruomenių centrai, archyvai, meno kūriniai ir atminties vietos yra pasaulyje išsibarsčiusi Lietuvos istorija. Todėl ši tema apima ne tik paveldosaugą, bet ir kultūrinę diplomatiją, diasporos politiką, tapatybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Paveldo komisija šios temos ėmėsi matydama ekspertinės lyderystės poreikį ir būtinybę sutelkti skirtingas institucijas. Iš poreikio surasti, inventorizuoti ir dokumentuoti paveldą atsirado „U-Paveldo“ iniciatyva ir interaktyvus žemėlapis. 2023 m. Paveldo komisijos analizė parodė, kad vis dar trūksta aiškios strategijos, institucinės sistemos, atsakomybių pasiskirstymo ir finansavimo mechanizmų.
„Ši tema yra per didelė vienai institucijai. Vienintelis veiksmingas modelis yra partnerystė“, – pabrėžė dr. Vaidutė Ščiglienė.
Pasak pirmininkės, diplomatinė tarnyba dažnai tampa jungtimi tarp Lietuvos ir pasaulyje išsibarsčiusio lietuviško paveldo: diplomatai užmezga ryšius su vietos institucijomis, įtraukia bendruomenes, atkreipia dėmesį į nykstančius objektus ir padeda spręsti jautrius savininkystės klausimus.
Diplomatinė tarnyba – tarpininkė ir bendruomenių telkėja
Užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas diplomatinę tarnybą apibūdino kaip tarpininkę, informacijos rinkėją ir bendruomenių telkėją. Vis dėlto paveldo apsauga nėra jos tiesioginė funkcija, o kultūrinės diplomatijos gairių nepakanka sprendžiant sudėtingus nekilnojamojo turto, archyvų ar fizinės objektų apsaugos klausimus.
Viceministras pabrėžė finansinių išteklių ir specializuotos ekspertinės pagalbos trūkumą. Diplomatai gali pirmieji pastebėti problemą ir sujungti partnerius, tačiau dėl rotacijos veiklos tęstinumas neretai priklauso nuo konkretaus atstovybės vadovo įsitraukimo.
Kanadoje – lietuvių kurta „mažoji Lietuva“
Lietuvos Respublikos ambasadorius Kanadoje Egidijus Meilūnas yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis: okupacijos metais išvykę lietuviai kūrė bažnyčias, mokyklas, stovyklas ir kultūros centrus, kartu keldami Lietuvos laisvės bylą.
Paveldo komisijos pirmininkė pastebėjo, kad Kanadoje aptikti ne pavieniai lietuviškumo ženklai, bet visa lietuvių kurta infrastruktūra – bažnyčios, mokyklos, muziejai, stovyklos, bendruomenių centrai ir kredito unijos. Įgyvendinant Kanados lietuviško paveldo metų iniciatyvą aprašyti kelios dešimtys Lietuvai reikšmingų kultūros paveldo objektų.
Anot ambasadoriaus, keturiolika jų jau yra fiziškai išnykę arba naudojami kitų bendruomenių reikmėms. Tai parodo, kaip svarbu informaciją ir žmonių atsiminimus užfiksuoti dar iki objektams išnykstant ar prarandant savo pirminę paskirtį.
Ambasadorius pateikė ir konkretų „paveldo detektyvo“ pavyzdį. Tyrimai atskleidė, kad dar 1813 m. Kanadoje britų kariuomenės sudėtyje kovėsi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilę kariai. Šis atradimas leidžia Lietuvos ir Kanados ryšių pradžią nukelti daugiau kaip du šimtus metų atgal – gerokai anksčiau, nei buvo užmegzti oficialūs diplomatiniai santykiai.
Egidijus Meilūnas akcentavo, kad tokie atradimai neįmanomi be vietos lietuvių bendruomenės ir Kanados lietuvių muziejaus-archyvo, saugančio dokumentus bei gyvąją atmintį.
Vokietijoje paveldas padeda geriau pažinti vieniems kitus
Ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas pažymėjo, kad Lietuvą ir Vokietiją sieja ilga istorija, tačiau vokiečių žinios apie Lietuvą tebėra ribotos. Lietuvai reikšmingas paveldas gali tapti svarbia kultūrinės diplomatijos ir tarpusavio pažinimo priemone.
Berlyne fiziškai neišliko nė viena vieta, kurioje tarpukariu dirbo Lietuvos diplomatai, dalis su Lietuva susijusių kapų taip pat išnyko. Vienu svarbiausių gyvų paveldo objektų išlieka Vasario 16-osios gimnazija, tačiau jos komplekso išlaikymas jau perauga vietos bendruomenės galimybes.
„U-Paveldo“ žemėlapyje pažymėti 86 Vokietijoje esantys objektai, o ambasada yra identifikavusi apie šimtą. Tikimasi, kad 2027 m. Vokietijoje vyksiantys Lietuvos metai suteiks papildomų galimybių šį paveldą aktualizuoti.
XX amžiaus diasporos paveldas – ypač trapus
Architektūros istorikas, Paveldo komisijos narys dr. Vaidas Petrulis atkreipė dėmesį, kad senesni objektai dažnai jau saugomi kitose valstybėse, todėl svarbu į jų istoriją įpinti lietuviškąjį pasakojimą. Kur kas trapesnė yra XX a. diasporos architektūra, kuri dar ne visada pripažįstama kultūros vertybe ir gali būti pertvarkyta ar sunaikinta.
Pasak dr. Vaido Petrulio, paveldą būtų tikslinga sisteminti pagal temines – politinę, meninę ir bendruomeninę – grupes, o šalia bendros inventorizacijos išskirti nedidelę Lietuvai ypač reikšmingų objektų kategoriją, kuriai būtų ieškoma realių fizinio išsaugojimo priemonių. Dipukų kartos architektūra yra ne tik bendruomenių palikimas, bet ir architektūrine forma išreikštas Lietuvos laisvės politinis manifestas.
Bendras suvokimas jau yra – dabar reikia veiksmų
Diskusija parodė, kad Paveldo komisija, Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės, tyrėjai ir bendruomenės problemas mato panašiai. Bendras suvokimas turi virsti sisteminiais sprendimais, aiškiais prioritetais ir finansavimo priemonėmis.
Kartu pasidžiaugta stiprėjančiu institucijų ir bendruomenių dialogu, Kanados lietuviško paveldo sąrašu, išsaugotu paveldo objektu Niujorke – Kristaus atsimainymo bažnyčia, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus filialu Čikagoje ir būsimomis iniciatyvomis Vokietijoje.
„Mes negalime viso šio paveldo parvežti į Lietuvą. Tačiau galime jį surasti, pažinti, dokumentuoti, pasakoti jo istorijas ir padėti jam išlikti. Tam reikia valstybės, diplomatinės tarnybos, bendruomenių ir ekspertų partnerystės“, – apibendrino dr. Vaidutė Ščiglienė.
Diskusijos įrašą galima peržiūrėti Paveldo komisijos „YouTube“ kanale:
https://www.youtube.com/watch?v=AHvU9loylYk
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi įvairių sričių ekspertai, galintys nešališkai vertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.