Lietuvoje rengiami arba jau parengti UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymo planai, o naujojoje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje pasaulio paveldo apsaugai skirtas atskiras straipsnis. Tai reikšminga pažanga, tačiau jos poveikį lems praktinis įgyvendinimas: aiškios institucijų atsakomybės, bendras valdymas, veiksmingas koordinavimas ir pakankami ištekliai. Šiuos klausimus spalio 8 d. Kernavėje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“ aptarė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Ji priminė, kad prisijungimas prie UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos buvo svarbus Lietuvos pasirinkimas pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tačiau tarptautinių įsipareigojimų perkėlimas į nacionalinį reguliavimą užtruko, o jų vykdymo privalomumą Paveldo komisijai teko ne kartą priminti. Todėl šiandienos teisiniai pokyčiai yra ir ilgalaikio darbo siekiant nuoseklaus Konvencijos įgyvendinimo rezultatas.
Naujas įstatymo straipsnis – svarbus žingsnis į priekį
Paveldo komisija UNESCO pasaulio paveldo apsaugos klausimus nagrinėja nuo savo veiklos pradžios. Dar 2018 m. ji įvardijo nacionalinio reguliavimo spragas: neapibrėžtas esmines pasaulio paveldo sąvokas, neįteisintą poveikio išskirtinei visuotinei vertei vertinimo procedūrą, neaiškias valdytojų funkcijas ir institucijų atsakomybes. 2021 m. šias problemas Paveldo komisija siūlė spręsti specialiuoju UNESCO konvencijos įgyvendinimo įstatymu.
Nors pasirinktas kitas kelias, naujojoje, nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigaliojančioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje pasaulio paveldo apsaugai skirtas atskiras straipsnis. Jame įtvirtinamos išskirtinės visuotinės vertės ir vientisumo sąvokos, apibrėžiamos vietos valdytojo funkcijos bei pareigos, numatomas poveikio išskirtinei visuotinei vertei vertinimas.
Naujasis 30 straipsnis taip pat paskirsto atsakingų ministerijų, nacionalinio koordinatoriaus, Kultūros paveldo departamento, savivaldybių merų ir vietos valdytojų funkcijas. Taip sukuriamas aiškesnis teisinis pagrindas institucijoms koordinuoti pasaulio paveldo apsaugą.
„Paveldo komisijos vertinimu, tai reikšminga pažanga, sudaranti sąlygas nuosekliau įgyvendinti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Vis dėlto įstatymo nuostatas turi lydėti aiškios įgyvendinimo procedūros, institucijų veiksmų koordinavimas ir pakankami ištekliai“, – sako pirmininkė.
Valdymo planai turi virsti įgyvendinamais susitarimais
Teigiami pokyčiai matomi ir vietovių valdyme. Parengti Vilniaus istorinio centro bei Kernavės archeologinės vietovės valdymo planai, atnaujinamas Kauno modernizmo UNESCO valdymo planas, baigiamas rengti Kuršių nerijos valdymo planas. Struvės geodezinio lanko valdymo planavimą apsunkina tarptautinis šios vertybės pobūdis – ji driekiasi per dešimt valstybių.
Paveldo komisija ne vienerius metus kalbėjo apie tokio lygmens planų būtinybę. Džiugu, kad situacija keičiasi į gerąją pusę, tačiau vien parengti planus neužtenka – jie turi veikti praktikoje. Paskutinių dienų aktualijos Kaune – kilusios diskusijos dėl UNESCO pasaulio paveldo teritorijai itin svarbaus Kauno miesto istorinės dalies (Naujamiesčio) ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano – aiškiai parodo, kaip paveldo apsaugos sprendiniai praktikoje susiduria su savivaldos nuogąstavimais dėl plėtros bei statybų ribojimo. Tai dar kartą patvirtina, kad be bendro valstybės ir savivaldos susitarimo bei veikiančio valdymo paveldo apsaugos priemonės rizikuoja strigti“, – pabrėžė V. Ščiglienė
Valdymo planuose sutartoms priemonėms įgyvendinti būtinas atsakingų institucijų dalyvavimas, aiškus darbų pasidalijimas ir ilgalaikis finansavimas. Jų sprendiniai taip pat turi būti susieti su teritorijų planavimo dokumentais, kad pasaulio paveldo apsaugos principai būtų taikomi priimant konkrečius sprendimus dėl plėtros.
Poveikį paveldui būtina įvertinti laiku
Pasaulio paveldo apsaugai ypač svarbu, kad galimos grėsmės būtų įvertinamos ankstyvoje planavimo stadijoje. Tai aktualu svarstant užstatymo aukštingumą ir tankumą istorinėse miestų teritorijose, infrastruktūros plėtrą jautriame kraštovaizdyje ar aukštų objektų poveikį saugomų vietovių panoramoms.
Vietovių valdytojai ne visada laiku sužino apie planuojamus plėtros projektus ir kitus pokyčius, galinčius paveikti pasaulio paveldo vertybes. Pavėluotas jų įtraukimas riboja galimybes iš anksto įvertinti grėsmes ir dalyvauti formuojant sprendinius.
Planuojamų veiklų poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į išskirtinę visuotinę vertę – savybes, dėl kurių vietovė pripažinta reikšminga visai žmonijai ir įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Bendrasis poveikio aplinkai vertinimas neapima visų šios vertės apsaugos aspektų. Todėl speciali vertinimo procedūra turi būti nuosekliai taikoma teritorijų planavimo procese, laiku įtraukiant vietovės valdytoją ir kitas suinteresuotas šalis.
Įstatyme numatyta, kad poveikio paveldui vertinimas turi būti išankstinė planuojamos ūkinės veiklos pasaulio paveldo teritorijoje ar jos apsaugos zonoje sąlyga. Jis gali būti atliekamas ir kaip poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dalis, todėl svarbu užtikrinti, kad šiose procedūrose būtų tinkamai įvertintas poveikis pasaulio paveldui.
Apsaugos veiksmingumą lems bendra atsakomybė
Vietovių valdytojams tenka koordinuoti apsaugą, stebėti būklę, rengti ir įgyvendinti valdymo planus bei atstovauti vietovei. Šioms funkcijoms būtini pakankami įgaliojimai, specialistai ir tvarus finansavimas, o jų veiksmingumas priklauso nuo kitų atsakingų institucijų įsitraukimo.
V. Ščiglienė akcentavo bendrą valdymą: pasaulio paveldo išsaugojimas priklauso nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, vietovių valdytojų bei kitų suinteresuotų šalių susitarimo ir jo įgyvendinimo. Rengiant valdymo planus svarbu sutarti dėl atsakomybių ir užtikrinti, kad kiekviena institucija vykdytų jai tenkančias užduotis.
„Ne tik bendradarbiavimas, bet ir bendras valdymas“, – pabrėžė Paveldo komisijos pirmininkė.
Pranešime trumpai aptartos ir 2026 m. Paveldo komisijos atliktos ekspertinės kokybinės pasaulio paveldo vietovių valdytojų apklausos įžvalgos. Išsamus tyrimo pristatymas numatomas po lapkričio mėnesio Paveldo komisijos posėdžio.
V. Ščiglienė pabrėžė, kad Lietuvos pasaulio paveldo vietovės yra didelis šalies pasiekimas ir galimybė. Jų išsaugojimui būtini nuoseklūs sprendimai ir bendra atsakingų institucijų bei bendruomenių veikla.
Tarptautinė konferencija „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“ Kernavėje vyksta spalio 8–9 d. Ją organizuoja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Paveldo komisija – viena renginio partnerių.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus