Ieškant tarpukario Lietuvos tęstinumo ženklų: paminklai S. Dariui ir S. Girėnui kilo ir kitoje Atlanto pusėje

    Pradžia
  • Naujiena
  • Ieškant tarpukario Lietuvos tęstinumo ženklų: paminklai S. Dariui ir S. Girėnui kilo ir kitoje Atlanto pusėje

Amerikoje rasite ne vieną paminklą „Lituanica“ skrydžiui paminėti. Vienas iš jų – ypatingas, dar tarpukaryje Čikagoje pastatytas Art Deco stiliaus monumentas. Visus šiuos objektus galite apžiūrėti ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos kuriamame žemėlapyje upaveldas.lt

Iš JAV į Lietuvą skridusių lakūnų žygdarbio įamžinimu pradėta rūpintis iškart po tragiškai pasibaigusio skrydžio. Tačiau konkursas paminklui Kaune užtruko ir jo nesuspėta įgyvendinti iki pat Lietuvos okupacijos. Tuo tarpu lietuviams Amerikoje pavyko sukurti ne vieną paminklą Atlanto nugalėtojams, kurie į lemtingąją kelionę iš Niujorko į Kauną pakilo 1933 m. liepos 15 dieną.

Atminimo ženklas lietuviškame Čikagos rajone
Neatskiriama lietuviškoji erdvinė Market (Marquette) parko rajono dalis yra ir paminklas garsiesiems „Lituanica” pilotams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Anot „Naujienų“ žurnalisto Jurgio Janušaičio, šią vietą „puošia du didieji lietuvių rankomis ir pinigais statyti paminklai. Parko kampe, didžiųjų gatvių sankryžoje, stovi mūsų tautos didvyriams – Atlanto nugalėtojams – Dariui ir Girėnui paminklas, o už moderniųjų ligoninės [kazimieriečių!] iškyla naujos bažnyčios bokštai.“ Art Deco stilistikos paminklas sukurtas lietuvių kilmės architekto Karolio Koncevičiaus (Koncevic) (1909–2000) ir žymiojo prancūzų skulptoriaus Emilio Antuano Burdelio mokinio, prancūzų kilmės amerikiečių skulptoriaus Raulio Džoseto (1900–1957). Paminklas lakūnams pastatytas 1935 m. ir yra seniausias iš tradiciškai lankomų Market parko lietuviškų vietų bei žymi pirmosios emigrantų bangos pastangas simboliškai įprasminti lietuvybę.

S. Darius ir S. Girėnas – madingajame Viljamsberge
Lietuvos aikštė Bruklino Viljamsbergo (Williamsburg) rajone – viena iš svarbių su lietuvybe susijusių vietų Niujorke. Šioje aikštėje stovi ir paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti. Pirmąjį Komitetą šio įvykio įamžinimui Bruklino lietuviai įsteigė dar 1939 m. Nepavykus įgyventi idėjos, komitetas atsinaujino 1949-aisiais. Lėšų rinkimas užtruko, todėl paminklas atidengtas tik 1958 m.
Paminklas – tai nedidukas, granitinio poliruoto akmens kubas su lakūnų bareljefu, kurį vainikuoja vėliavai skirtas stiebas. Planuota, kad čia plevėsuos JAV, o svarbių švenčių proga – bus iškeliama Lietuvos vėliava. Paminklui statyti komitetas, kurį sudarė prelatas Jonas Balkūnas, Juozas Tysliava, V. Alksninis ir architektai Vladas Švipas, Antanas Gudaitis, Antanas Novickis, Kazys Krulikas ir kiti, lakūnų žygiui paminėti svarstė pastatyti ir atskirą pastatą. Dėl lėšų stygiaus, Bruklino lietuviai priėmė sprendimą įgyvendinti kuklesnį projektą. Paminklui su vėliavos stiebu 1957 m. liepos 8 d. pritarė Niujorko parkų ir dailės komisijos ir kelias statybai buvo atviras. Paminklo autorius – amerikiečių architektas Edvardas S. Emburijas. Nors šis atminimo ženklas kuklus, tačiau reikšmingas Lietuvai paveldas mieste, kuriame prasidėjo istorinis „Lituanica” skrydis.

Aprašymai parengti pagal architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio surinktą medžiagą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija vykdydama Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Lietuvos tarpukario modernizmo mokykla ir jos tęstinumo ženklai pasaulio žemėlapyje (duomenų bazės U-PAVELDAS aktualizavimas naujais naratyvais ir sklaida)“ papildė savo kuriamą žemėlapį ir duomenų bazę naujais objektais ir istorijomis. Šiuos ir visus kitus objektus rasite upaveldas.lt
Upaveldas.lt – tai Valstybinės kultūros paveldo komisijos iniciatyva, kuria siekiama nuolat rinkti informaciją apie Lietuvai reikšmingą paveldą visame pasaulyje.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.