Gegužės 14–15 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai ir administracijos darbuotojai lankėsi Šiaulių ir Telšių kultūros paveldo objektuose. Tai buvo pirmoji iš dviejų šią vasarą planuojamų darbinių išvykų į Žemaitiją, kurių metu siekiama iš arčiau susipažinti su regionų paveldosaugos situacija, savivaldybių patirtimis, vietos bendruomenių iniciatyvomis ir praktiniais kultūros paveldo apsaugos iššūkiais.
Išvykos susijusios ir su šiuo metu tobulinamu Savivaldybių paveldosauginiu indeksu. Pirmą kartą 2023 m. parengtas indeksas leido įvertinti savivaldybių skiriamą dėmesį kultūros paveldui, tačiau iki 2027 m. planuojama atnaujinti jo kriterijus. Siekiama, kad ateityje būtų vertinami ne tik finansiniai rodikliai, bet ir paveldosaugos kokybė, strateginis planavimas, vietos iniciatyvos, bendruomenių įsitraukimas bei savivaldybių gebėjimas spręsti sudėtingas paveldosaugines situacijas.
Šiaulių paveldo objektai ir susitikimas su regiono paveldosaugininkais
Pirmąją išvykos dieną Paveldo komisijos atstovai lankėsi Šiauliuose: Venclauskių namuose-muziejuje, Fotografijos muziejuje, Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje, Šiaulių istorijos muziejuje, dailininko Gerardo Bagdonavičiaus name, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bei Šiaulių senosiose kapinėse. Šiauliuose Paveldo komisijos narius ir administracijos darbuotojus priėmė bei visos dienos metu lydėjo Paveldo komisijos narys, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Jis tapo savotišku miesto paveldo vedliu – pristatė muziejų ekspozicijas, tvarkybos darbus, Šiaulių kultūros istorijos sluoksnius ir padėjo pamatyti, kaip skirtingi miesto objektai susijungia į vientisą pasakojimą.
Ši pažintis su Šiaulių paveldo objektais tapo įžanga į platesnę diskusiją apie regiono paveldosaugos situaciją. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus name vyko susitikimas su Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojais bei Šiaulių apskrities savivaldybių paveldosaugininkais. Susitikime pristatytos savivaldybių patirtys atskleidė, kad kultūros paveldo apsauga regionuose priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo specialistų kompetencijų, savivaldybių prioritetų, bendruomenių aktyvumo ir gebėjimo laiku reaguoti į objektų būklę.
Simboliniu išvykos akcentu tapo rožių sodinimas muziejaus rožyne Šiauliuose. Šis gestas įprasmino Paveldo komisijos apsilankymą regione ir bendrą rūpestį kultūros paveldu kaip nuolat puoselėjama atminties forma.
Savivaldybių patirtys: nuo bendruomenių iniciatyvų iki specialistų trūkumo
Pakruojo rajono savivaldybės atstovė akcentavo religinių bendruomenių rėmimą ir konkrečius paveldo objektų priežiūros klausimus. Kaip vienas iš savivaldybei svarbiausių objektų minėtas Linkuvos vienuolynas ir bažnyčia. Akcentuotas Sigutėnų vėjo malūnas, kurio tvarkymu ir įveiklinimu rūpinasi vietos bendruomenė. Šis pavyzdys parodė, kad paveldosaugos rezultatus regionuose dažnai lemia ne tik institucijų sprendimai, bet ir vietos žmonių iniciatyvos.
Kelmės rajono savivaldybės atstovė kalbėjo apie didelį paveldo objektų skaičių, finansinius įsipareigojimus ir prioritetų pasirinkimo sudėtingumą. Susitikime aptarta ir Užvenčio dvaro sodybos dvarininko namo situacija. Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pabrėžė šio medinio dvaro vertę ir būtinybę ieškoti sprendimų, nes mediniam paveldui laikas yra ypač svarbus veiksnys. Savivaldybės paprašyta raštu pateikti problemas, su kuriomis susiduriama sprendžiant šio objekto klausimą.
Akmenės rajono savivaldybės pasakojime išryškėjo viena opiausių problemų – paveldosaugos specialisto trūkumas. Savivaldybė yra turėjusi tokį darbuotoją, tačiau šiuo metu paveldosaugos funkcijas laikinai atlieka kita darbuotoja. Kartu pristatyti ir vykstantys darbai: Dabikinės dvare planuojamas parko tvarkymas, objektą siekiama įveiklinti, tačiau Papilės piliakalnio situacija atskleidžia, kad kai kuriems paveldo objektams reikalingi itin sudėtingi sprendimai. Čia susiduriama su šlaitų slinkimu, buvusių kapinių teritorijos jautrumu ir specialistų, galinčių parengti bei įgyvendinti tvarkybos darbus, paieškos sunkumais.
Joniškio rajono savivaldybės atstovė išskyrė Joniškio sinagogų kompleksą, tapusį vienu svarbiausių miesto kultūros traukos centrų. Taip pat kalbėta apie atokesnių dvarų problemas – šiems finansavimo nuolat stinga. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į išskirtinę regione Joniškio r. savivaldybės iniciatyvą ieškoti būdų finansuoti savininkams smulkius, būtiniausius priežiūros darbus, kurie padėtų sustabdyti objektų nykimą. Savivaldybė buvo parengusi finansavimo tvarkos aprašą, tačiau iniciatyva įstrigo, nes kilo abejonių dėl jos atitikties galiojantiems teisės aktams. Paveldo komisijos pirmininkė pažymėjo, kad toks siekis yra itin svarbus, nes paveldosaugoje būtina kalbėti ne tik apie restauravimą, bet ir apie kasdienę priežiūrą, galinčią užkirsti kelią didesniems praradimams.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovė pristatė ryškiausius miesto paveldo objektus – Chaimo Frenkelio vilą, Venclauskių namus, Zubovų dvaro parką ir kitus objektus. Diskusijoje kaip viena sudėtingų situacijų išskirtas Zubovų dvaro klausimas: objektas priklauso Vilniaus universitetui ir yra įtrauktas į Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – sąrašą. Savivaldybė mato poreikį ieškoti sprendimų dėl jo išsaugojimo ir įveiklinimo, tačiau tokiais atvejais problemos dažnai lieka neišspręstos – objektai turi valdytojus, bet neturi aiškios ateities vizijos, pakankamo finansavimo ar veiksmingo sprendimų mechanizmo. Ši situacija priminė ir kitus panašius atvejus, tarp jų – Paveldo komisijoje anksčiau nagrinėtą Apytalaukio dvaro sodybos problemą. Tai rodo platesnę sisteminę problemą: neprivatizuojamų dvarų sodybų statusas pats savaime neužtikrina jų išsaugojimo, jeigu nėra aiškaus atsakomybės, finansavimo ir įveiklinimo kelio.
Šiaulių rajono savivaldybės atstovė pristatė religinių bendruomenių rėmimo programą, piliakalnių tvarkybos darbus, Kryžių kalno pritaikymo lankymui klausimus, Kuršėnų dvaro sodybos tvarkymą ir kitus objektus. Kalbėta ir apie privačių dvarų problemas, kai savininkai ne visada turi galimybių ar motyvacijos rūpintis kultūros paveldu.
„Susitikimo metu išryškėjo bendra tendencija: visos savivaldybės turi religinių bendruomenių rėmimo programas, tačiau platesnės paramos kasdienei kultūros paveldo objektų priežiūrai vis dar trūksta. Todėl savivaldybių paveldosaugos vertinime svarbu matyti ne tik skiriamas lėšas, bet ir tai, kam jos skiriamos – ar vien didesniems projektams, ar ir prevencinei priežiūrai, kuri dažnai gali būti lemiama siekiant išvengti objekto sunykimo“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Telšių paveldas ir Žemaitijos tapatybė
Antrąją dieną Paveldo komisijos atstovai lankėsi Telšiuose. Čia juos priėmė ir lydėjo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė, Paveldo komisijos narė Eva Stonkevičienė. Jos sudarytas maršrutas buvo apgalvotas kaip Telšių miesto veido atvėrimas per skirtingus paveldo sluoksnius – nuo muziejaus ekspozicijų ir naujai įrengtų saugyklų iki senamiesčio, žydiškojo paveldo.
Telšiai išvykos metu atsiskleidė kaip miestas, kuriame kultūros paveldas veikia ne tik kaip saugomų objektų visuma, bet ir kaip miesto tapatybės dalis. Senamiestis, mažoji architektūra, sakralinis paveldas, tarpukario modernizmo ženklai ir daugiakultūrė miesto istorija rodo, kaip paveldas gali būti įtraukiamas į šiuolaikinį miesto pasakojimą, turizmą ir vietos savivoką.
Įžvalgos savivaldybių paveldosauginiam indeksui
Darbinės išvykos Paveldo komisijai leidžia ne tik pamatyti objektus vietoje, bet ir išgirsti savivaldybių, muziejų, Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių ir bendruomenių patirtis. Šios įžvalgos bus svarbios tobulinant Savivaldybių paveldosauginį indeksą ir formuojant platesnį požiūrį į tai, kaip vertinti savivaldybių indėlį į kultūros paveldo apsaugą – ne vien pagal skiriamas lėšas, bet ir pagal gebėjimą planuoti, telkti, prižiūrėti, įveiklinti ir laiku reaguoti į paveldo problemas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.