Naujas žemėlapis ir senos problemos: lietuvių paveldas pasaulyje laukia sprendimų

2024 m. gruodžio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame renginyje Valstybinė kultūros paveldo komisija kvietė politikus, ekspertus ir lietuvių bendruomenes užsienyje diskusijai apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje. Jau ne vienerius metus kalbama, kad trūksta valstybinės strategijos ir bendros vizijos – kaip elgsimės su lietuvišku paveldu, išsibarsčiusiu po visą pasaulį? Ši diskusija  – baigiamasis projekto „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ renginys. Jo metu buvo pristatytas naujas žemėlapis, leidžiantis atrasti lietuvių tautos istorijos ir kultūros pėdsakus Paryžiuje, įskaitant tokius objektus kaip Antano Mončio skulptūros, Jono I Kazimiero Vazos širdies palaidojimo vieta ir žymios litvakų asmenybės. Jis rengtas bendradarbiaujant su Lietuvių bendruomene Prancūzijoje. Naujasis žemėlapis (spauskite čia, kad jį pamatytumėte) apie lietuvybės pėdsakus Paryžiuje yra simbolis, kaip svarbu Lietuvos paveldą užsienyje įtraukti į politinius sprendimus ir visuomenės diskusijas. Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 2016 m. modernioje duomenų bazėje U-Paveldas renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą paveldą užsienyje ir aktualizuoja jį visuomenėje. Visgi šiandien dar nėra aiškios valstybinės strategijos, sistemingo požiūrio ir koordinuotos veiklos. Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė renginyje pabrėžė, kad šie projektai, o kartu ir naujasis žemėlapis simbolizuoja svarbų, tačiau iki šiol nepakankamai sprendžiamą klausimą: „Mūsų paveldas užsienyje yra gausus, tačiau menkai tyrinėtas ir dažnai nežinomas tiek vietos gyventojams, tiek diasporos atstovams. Tai yra didžiulė galimybė Lietuvai, bet tuo pačiu ir iššūkis mažai institucijai, kaip Paveldo komisija  – juk lietuvybės pėdsakų pasaulyje yra sunkiai suskaičiuojama gausa“, – sakė ji. Ji pridėjo, kad Paveldo komisijos vaidmuo – inicijuoti pokyčius ir formuoti politiką, tačiau tam reikalinga platesnė institucinė sąveika ir aiški strategija. Anot jos, Paveldo komisija kviečia ne tik kalbėtis apie atradimus, bet ir apie sprendimus, kaip šį milžinišką turtą tinkamai tvarkyti. Pristatomas žemėlapis, sukurtas bendradarbiaujant su Prancūzijoje gyvenančiais lietuviais ir Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje, yra ne tik praktinis gidas, bet ir simbolinis priminimas apie lietuvių kultūros palikimo globalumą. Pasak doc. dr. V. Ščiglienės: „Nors kultūros paveldas pasižymi tuo, kad jo negalime perkelti į kitą vietą ar laiką, šis žemėlapis įrodo, kad Lietuva ir lietuviai yra neatsiejama pasaulio dalis.“ Kai kalbame apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, globalumas tampa neatskiriamu  dėmeniu. Panašiomis kategorijomis kalbėjo ir kviestiniai diskusijos dalyviai. Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė pastebėjo: „Kultūra yra svarbi diplomatijos dalis. Šią kryptį galime išnaudoti siekdami užsienio politikos tikslų. Iki šiol trūko sisteminio ir strateginio darbo, tačiau 2023 m. Kultūros ministerijoje suburta darbo grupė jau kuria Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje apsaugos koncepciją. Tai labai svarbus pirmasis žingsnis.“ Apie tarptautinį diskursą kalbėjo ir kultūros politikos ekspertė dr. Gabrielė Žaidytė. Ji pastebėjo, kad svarbu diskutuoti ir išsigryninti, kodėl mums šis paveldas svarbus. Tik tada galime siekti integracijos į tarptautinius tinklus, kurie padeda matyti paveldą ne kaip ginčo objektą, o kaip dalį Europos kultūros paveldo „Paveldas yra Europos sielos dalis. Reikia lyderystės, kuo šiuo metu užsiima Paveldo komisija, integravimo, bendraminčių susitelkimo“, – sakė ji. Renginyje pranešimus skaitė dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Dainius Vaitiekūnas, dr. Vilma Gradinskaitė ir Vida Girininkienė. Diskusijose dalyvavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, kultūros politikos ekspertė dr. Gabrielė Žaidytė, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės skyriaus vedėja Sigita Bugenienė, lietuvių Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Agathe Kazakevičius ir Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė bei Paveldo komisijos narys soc. dr. Salvijus Kulevičius.. Renginys vyko Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje uždarymo renginių kontekste. Tikimasi, kad ši iniciatyva taps dar vienu žingsniu link aiškios ir ilgalaikės politikos, skirtos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje apsaugai bei populiarinimui. Praėjusiais metais Paveldo komisija vykdė panašų projektą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu buvo pristatyti Lietuvos modernizmo mokyklos pėdsakai. Pasak doc. dr. V. Ščiglienės, „Paveldo komisija šiuo metu atlieka lyderio ir mediatoriaus funkciją ir šią veiklą tęs, kol bus pasiekti tikslai ir mūsų ekspertinės – politikos formuotojo – veiklos nebereikės.“   Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija deda nuoseklias pastangas, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje taptų ne tik tyrimų, bet ir politinio diskurso dalimi. Kultūros ministerijoje 2023 m. suburta tarpinstitucinė darbo grupė jau sprendžia šiuos klausimus, o Paveldo komisija inicijuoja projektus, kurių tikslas –  bendradarbiaujant su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, surinkti duomenis, papildyti upaveldas.lt duomenų bazę ir skleisti informaciją apie šį nepaprastai įdomų, bet dar menkai žinomą paveldą.   [gallery size="full" ids="18549,18547,18545,18543,18541,18533,18535,18537,18539" link="none"]