Lietuvos savivaldybių atstovams pristatytas Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdytas tyrimas, kuris atskleidė kultūros paveldo finansavimo savivaldybėse skirtumus ir bendras tendencijas. Merai, paveldosaugininkai ir visi suinteresuoti savivaldos atstovai buvo supažindinti su pagrindiniais duomenimis, geraisiais kultūros paveldo projektų įgyvendinimo pavyzdžiais, bei Paveldo komisijos įžvalgomis. Pristatyme ypatingai pasidžiaugta į gera besikeičiančia kultūros paveldo situacija tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
2023 m. sausio 12 d. vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdyje, Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai pristatė kasmetinio savivaldybių tyrimo apie savivaldos lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai rezultatus. Šį tyrimą Paveldo komisija vykdo kasmet nuo pat 1997 m. Jo tikslas – identifikuoti kultūros paveldo finansavimo savivaldybėse aktualijas, poreikius ir problemas, dalintis geraisiais pavyzdžiais, siūlyti ekspertines įžvalgas. Dabartinis tyrimas apžvelgia situaciją savivaldybėse 2021 metais.
„Savivaldos vaidmuo paveldosaugoje yra ypatingai svarbus. Savivaldybių pateikiama informacija leidžia nustatyti pagrindines paveldosaugos ir paveldotvarkos aktualijas bei ženkliai prisideda prie Paveldo komisijos atliekamų paveldosaugos vertinimų ir tendencijų valstybės mastu. Kadangi turime ilgametę patirtį ir esame nepriklausoma institucija, galime objektyviai įvertinti procesus, vykstančius kultūros paveldo apsaugos srityje“, – apie savivaldybių vaidmens svarbą pristatydama tyrimą sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Tyrimas vykdytas apklausos būdu ir rėmėsi pačių savivaldybių pateiktais atsakymais. Šie duomenys buvo vertinami kokybiniu ir kiekybiniu metodais. Kai kurios savivaldybės vykdytam tyrimui atsakymų iš viso nepateikė, visgi dauguma savivaldybių ne tik atsakė į visus klausimus, bet ir suteikė papildomos informacijos apie teigiamas ir neigiamas kultūros paveldo apsaugos aktualijas.
Teigiamų pokyčių gausu net pandeminiais metais
Gauti rezultatai atskleidė, kad savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą nuo pat 1997 m. nuolat didėja, tačiau 2021 m. šis augimas sumažėjo dėl pandemijos ir sparčios infliacijos įtakos. Visai lėšų neskiria dvi – Visagino ir Kazlų Rūdos – savivaldybės. Du trečdaliai savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o likęs trečdalis – nuo šimto tūkstančių iki daugiau nei milijono eurų. Bendrai savivaldybės iš savo biudžetų kultūros paveldui skyrė virš 9 mln. Eur.
Tyrimas parodė, kad vis daugiau savivaldybių keičia požiūrį: kultūros paveldo finansavimas yra ne iš viršaus nuleista prievolė, o galimybė, kuri padeda spręsti socialines ir ekonomines savivaldos problemas. Tai geriausiai pajunta tos savivaldybės, kurios suteikia daugiau lengvatų privatiems kultūros paveldo objektų savininkams ar pritraukia lėšų iš kitų šaltinių. Ypač, jei sėkmingai panaudojamas ES struktūrinių fondų finansavimas, kuris pasižymi didesnėmis sumomis, atitinkamai leidžiančiomis įgyvendinti didesnius projektus.
Pristatyme palygintas savivaldybių nurodytas lėšų poreikis kultūros paveldui su realiai skirtu finansavimu. Rezultatai atskleidė, kad šis poreikis bendrai patenkinamas tik šeštadaliu – apie 15%, kas dar labiau pabrėžia sutelktinio finansavimo būtinybę. Be to, finansavimo dažniausiai sulaukia tik paveldo priežiūros darbai, tokie kaip šienavimas, o didesnės apimties darbams, kaip tvarkyba, lėšų nepakanka. Nepaisant nepalankios 2021-ųjų pandeminės aplinkos, kai kurios savivaldybės ženkliai padidino kultūros paveldo finansavimą, lyginant su ankstesniais metais. Tai Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Rokiškio, Šakių, Kauno rajono savivaldybės. Taip pat nemažai savivaldybių tais metais pradėjo ir naujus ambicingus projektus: tai jau minėta Molėtų, taip pat Kretingos, Skuodo, Akmenės rajonų ir kitos savivaldybės.
Tarp kultūros paveldo objektų, kurie sulaukia daugiausia savivaldybių dėmesio yra sakraliniai statiniai bei kapinės, taip pat senamiesčiai tose savivaldybėse, kurios juos turi. Archeologijos srityje daugiausia lėšų sulaukia Lietuvoje vis labiau lankomi piliakalniai. Pristatyme pasidžiaugta, kad savivaldybės aktyviai įrenginėja kultūros paveldo ženklus ir stendus, dalyvauja Europos kultūros paveldo dienose. Taip pat svarbu, kad kai kurios savivaldybės skiria lėšų paveldo tvarkybos projektams – tai rodo kad savivaldos atstovai turi viziją keliems metams į priekį.
Tyrimas atskleidė ir vadovų svarbos klausimą. Pavyzdžiui Kupiškio rajono savivaldybės atsakyme pažymėta, jog svarbus faktorius įgyvendinamų projektų sėkmei – savivaldybės vadovų požiūris. Pristatyme buvo paliesta opi problema – jei visas savivaldybės kultūros paveldas priklauso nuo vieno paveldosaugininko, dirbančio 0,3 etato aktyvumo, gerų rezultatų tikėtis sunku. Todėl būtinas palaikymas iš vadovo, nes be vadovo palaikymo paveldo situacija savivaldybėje stagnuoja.
Tarp negatyvių kultūros paveldo aktualijų savivaldybės nurodė didėjančias statybos darbų sąmatas ir su tuo susijusį rangovų trūkumą, taip pat stichinių gamtos reiškinių padarytą žalą. Tarp pozityvių aktualijų paminėta Kauno miesto modernizmo paraiška UNESCO, ir pridėtinės nekilnojamojo turto vertės augimas istoriniuose Kauno modernizmo pastatuose.
Pristatyme pasidžiaugta daugeliu gerų darbų – nemažai išorinių lėšų pritraukiančiomis Šalčininkų, Jurbarko, Šilalės, Pakruojo, Utenos rajonų savivaldybėmis, baigtais ir pradėtais atnaujinti kultūros paveldo objektais, paveldo sklaidos projektais, naujais saugomais paskelbtais objektais, gražiomis privačiomis iniciatyvomis.
Geriausiems savivaldybių kultūros paveldo apsaugos projektams – apdovanojimai
Apibendrindama savivaldybių tyrimo rezultatus, Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė akcentavo ne tik gerųjų iniciatyvų paminėjimą, bet ir jų apdovanojimą: „Pirmą kartą viešai šiandien pristatome, jog Paveldo komisija steigia apdovanojimus paveldo srityje. Tai ne tik paveldo ir gerųjų žinių apie paveldą sklaida, tai savotiškas paveldas su pliuso ženklu“, – teigė V. Ščiglienė.
Paveldo komisijos pirmininkė pasakojo apie tikslą įsteigti 3 nominacijas už iniciatyvas regionuose: tai žmonės (savivaldybių paveldosaugininkų iniciatyvumas, savivaldybių ir vietos bendruomenių projektai), objektai (aktyviai tvarkomi regionui svarbūs objektai), bei darbai/veiklos (edukacinės ir sąmoningumą skatinančios veiklos, tvarkybos ir priežiūros darbai).
Šie, 2023 m. įvyksiantys apdovanojimai svarbūs dar ir dėl to, kad Paveldo komisija šiemet ypatingą dėmesį skirs regionams. Pasak V. Ščiglienės savivaldybių svarba paveldosaugoje yra labai ženkli. Savivaldybės kartu su bendruomenėmis pačios nusprendžia kas joms yra paveldas ir ką bei kaip jos nori saugoti. „Geras paveldo valdymas kiekviename regione, o drauge ir visoje Lietuvoje, yra didžiulė ateities galimybė“, – reziumavo Paveldo komisijos pirmininkė.
Tyrimo pristatyme dalyvavo 65 dalyviai – savivaldybių merai, jų atstovai, už kultūros paveldą atsakingi specialistai. Po pristatymo vykusioje diskusijoje apie opiausius savivaldybių kultūros paveldo finansavimo klausimus pasisakė Skuodo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Jablonskė, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčiauskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kitų savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento atstovai.
Šalies savivaldybių tyrimą organizavo Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupė, kuriai vadovauja Viktorija Gadeikienė, o tyrimą įgyvendino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdyje jį pristatė šios grupės vyriausias specialistas Artūras Stepanovič.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.