Rugsėjo 10 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose vykusiame Paveldo komisijos renginyje „Bendrakūra kaip valdymo procesas: nuo merų ir klebonų iki bendruomenių“ susitiko valstybės, savivaldos, kultūros paveldo institucijų, bendruomenių ir kitų paveldo puoselėtojų atstovai. Renginyje aptartos Telšių apskrities kultūros paveldo apsaugos tendencijos, savivaldybių patirtys, iššūkiai ir konkretūs paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo pavyzdžiai.
Renginys buvo platesnio Paveldo komisijos darbo, analizuojant savivaldybių veiklą kultūros paveldo apsaugos srityje ir tobulinant Savivaldybių paveldosauginį indeksą, dalis. Telšių apskritis – jau trečioji, kuriai skirtas toks nuoseklus dėmesys: 2024 m. šis darbas pradėtas Alytaus apskrityje, 2025 m. tęstas Vilniaus apskrityje, o šiemet persikėlė į Žemaitiją. Atnaujintą indeksą planuojama pristatyti 2027 metais.
Birželį Paveldo komisijos atstovai tris dienas lankėsi Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų bei Rietavo savivaldybėse, kur susitiko su savivaldybių atstovais, seniūnais, klebonais, muziejininkais, bendruomenėmis ir privačiais paveldo objektų savininkais. Šios skirtingos patirtys tapo pagrindu ir rugsėjo 10-osios renginio turiniui.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, sveikindama susirinkusiuosius, pabrėžė, kad šio darbo tikslas nėra vien savivaldybių palyginimas. Svarbiau pamatyti, kas konkrečiose vietose veikia, kur slypi stiprybės, kokių pokyčių reikia ir kokiomis gerosiomis patirtimis galima dalytis. Pasak jos, apsilankymai Telšių apskrityje dar kartą parodė, kad paveldo apsauga pirmiausia yra procesas, kuriame susitinka labai skirtingi žmonės, jų interesai, atsakomybės ir galimybės. Sveikinimo žodį taip pat tarė Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Lina Baublienė.
Vieno recepto nėra, tačiau pirmasis „ingredientas“ – žmogus
Pirmasis pranešimą „Paveldo apsauga Žemaitijoje: universalus receptas (ne)egzistuoja?“ skaitė Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič. Apibendrindamas birželio išvykos metu surinktas patirtis, jis kėlė klausimą, kodėl vieni paveldo objektai gyvena, o kiti nyksta, nors jiems taikoma tokia pati teisinė apsauga.
Kelionė po keturias Telšių apskrities savivaldybes parodė, kad vieno visiems tinkamo paveldosaugos recepto nėra, tačiau skirtingose vietose kartojasi tie patys svarbiausi „ingredientai“. Pirmuoju iš jų įvardytas žmogus – tas, kuris prisiima atsakomybę ir pasako: „aš tuo pasirūpinsiu“. Tai gali būti savivaldybės darbuotojas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės narys ar privatus savininkas.
„Paveldo apsauga prasideda ne nuo objekto. Ji prasideda nuo žmogaus, kuriam tas objektas rūpi“, – ši pranešime išsakyta mintis tapo viena iš visą renginį jungusių gijų. Pranešime taip pat akcentuoti kiti svarbūs „ingredientai“ – bendruomenė, dialogas, finansavimas, gebėjimas įgyvendinti sprendimus ir lankstumas. Skirtingoms vietoms reikia skirtingų sprendimų, todėl svarbiausia ne ieškoti vieno universalaus recepto, bet sudaryti sąlygas kiekvienam paveldo objektui atrasti savąjį.
Keturios savivaldybės – skirtingos patirtys ir tie patys klausimai
Telšių apskrities kultūros paveldo situaciją, pagrindines problemas ir geruosius pavyzdžius pristatė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Barysienė.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, Telšių apskrityje 2026 m. rugpjūčio pradžioje Kultūros vertybių registre buvo įregistruoti 2324 objektai – 1518 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir 806 kilnojamosios kultūros vertybės. Tarp pagrindinių iššūkių įvardyti nepakankamas ir nenuoseklus finansavimas, painus teisinis reglamentavimas, kompetentingų specialistų trūkumas, institucijų ir savininkų komunikacijos stoka, viešųjų pirkimų sunkumai, klimato kaitos ir urbanizacijos poveikis.
Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus pristatė rajono kultūros paveldo įvairovę, vykdomus išsaugojimo darbus, pasiektus rezultatus ir svarbiausius iššūkius. Telšių rajonas ypač išsiskiria sakraliniu paveldu – medinėmis bažnyčiomis, koplyčiomis ir mažąja sakraline architektūra. 2025 m. savivaldybės biudžeto lėšos kultūros paveldui viršijo 1,1 mln. eurų, tačiau išlieka didelio objektų skaičiaus, mišrios nuosavybės, sudėtingų procedūrų, specialistų trūkumo ir blogėjančios dalies objektų būklės problemos.
Plungės rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Ramonas kalbėjo apie būtinybę paveldą ne tik saugoti, bet ir pritaikyti bei iš naujo atrasti. Jo pranešime paveldas apibrėžtas kaip gyvas rajono išteklius, o vietos žmonių ir bendruomenių įsitraukimas – kaip viena svarbiausių sąlygų, kad istoriniai objektai netaptų vien formaliai saugomais eksponatais. Apibendrindamas jis išskyrė finansavimo, švietimo ir partnerystės svarbą bei poreikį plėtoti aktyvų savivaldybės, vietos bendruomenių ir privačių valdytojų dialogą. Po pranešimo savo įžvalgomis pasidalijo Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiūtė-Mačiulienė pranešime „Istorinės atminties aktualizavimas Mažeikių rajone: nuo apleistų paveldo objektų iki gyvų bendruomenės tradicijų“ pristatė ir probleminius objektus, ir sėkmės istorijas – nuo Viekšnių vandens malūno ar Lūšės geležinkelio stoties iki atgimstančių dvarų, bažnyčių, mažosios sakralinės architektūros bei bendruomenių kuriamų tradicijų. Viena pagrindinių jos išvadų – paveldas gyvas tiek, kiek gyva bendruomenė, o vien valstybės lėšų ar privačių investicijų nepakanka be vietos žmonių pagarbos ir ryšio su savo kraštu. Po pranešimo pasisakė Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pristatė Oginskių paveldo gaivinimo Rietave patirtį, o temą pratęsė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Rietavo pavyzdžiai parodė, kad paveldo išsaugojimas remiasi valstybės institucijų, savivaldybės, parapijų, gyventojų ir vietos verslo bendradarbiavimu. Akcentuota ir tai, kad paveldas neturi būti vien istorine dekoracija – jis turi išlikti gyva, funkcinę vertę bendruomenei ir lankytojams turinčia erdve.
Nuo bendrakūros – prie bendro valdymo
Pranešimų dalį užbaigė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, pristačiusi bendrakūros, bendraveikos ir bendro valdymo – vadinamojo 3B modelio – santykį.
Bendrakūra reiškia procesą, kai skirtingi veikėjai kartu įvardija problemą ir kuria sprendimą. Bendraveika – kai derinami veiksmai, žinios, kompetencijos ir ištekliai. Bendras valdymas žengia dar toliau – čia jau dalijamasi ne tik idėjomis, bet ir sprendimų galia, atsakomybe bei įgyvendinimu.
Pasak pirmininkės, pagrindinis klausimas šiandien yra nebe tai, ar bendrakūra įmanoma – ji jau vyksta. Svarbiau, kaip iš pavienių iniciatyvų pereiti prie nuolatinio veikimo modelio. Bendrakūra sukuria idėją, bendraveika sutelkia veikėjus, o bendras valdymas sukuria tvarumą. Kultūros paveldas regionuose kuria pridėtinę vertę tuomet, kai jo išsaugojimas, aktualizavimas ir įveiklinimas tampa bendru savivaldos, bendruomenių, vietos institucijų, savininkų ir valstybės projektu.
Antrojoje renginio dalyje vykusioje diskusijoje „Kultūros paveldo puoselėjimas ir bendrakūra: Telšių regiono savivaldybių patirtys“ dalyvavo kultūros viceministrė Lina Baublienė, Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Barysienė, Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas, Varnių seniūnas ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas, Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kanauninkas, bažnytinės teisės dr. Petras Smilgys bei Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė.
Diskusijoje kalbėta apie apleisto paveldo problemas ir galimus sisteminius sprendimus, valstybės, savivaldos ir bendruomenių atsakomybę, kompromisą tarp autentiškumo išsaugojimo ir objekto pritaikymo naujam gyvenimui, paveldosaugos ir gamtosaugos reikalavimų derinimą, savivaldybių laukiančias naujas funkcijas bei būdus stiprinti bendradarbiavimą neapsiribojant vien finansavimu. Taip pat keltas klausimas, kodėl dalis visuomenės kultūros paveldą vis dar mato kaip naštą, o ne kaip galimybę.
Skirtingos diskusijos dalyvių patirtys galiausiai grąžino prie minties, kuri kartojosi ir pranešimuose: finansavimas ir teisės aktai yra būtini, tačiau paveldo išsaugojimas prasideda nuo žmogaus – to, kuriam konkreti vieta iš tiesų rūpi.
Padėkos tiems, kurie paveldą saugo kasdien
Renginio pabaigoje Paveldo komisija padėkojo žmonėms ir organizacijoms, kurių darbas ir bendradarbiavimas buvo svarbūs analizuojant Telšių apskrities paveldosaugos situaciją.
Padėkos įteiktos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos specialistui Gintarui Ramonui, Rietavo savivaldybės administracijos Architektūros skyriui, Telšių rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos specialistei Giedrei Gudavičienei ir Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės teritoriniam skyriui.
Padėkos raštais taip pat pagerbti architektas prof. Algirdas Žebrauskas, Biržuvėnų dvaro sodybos valdytojas – Žemaitijos turizmo informacijos centro kolektyvas, Platelių dvaro sodybos valdytojas – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus bendruomenė, Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kanauninkas, bažnytinės teisės dr. Petras Smilgys ir Žemaičių muziejaus „Alka“ bendruomenė.
Renginį vedė ir diskusiją moderavo „Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė“, Paveldo komisijos narė Eva Stonkevičienė.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.