Kai kultūros paveldo klausimai tampa sudėtingi, konfliktiniai ar įstringa tarp institucijų, visuomenė dažnai ieško nepriklausomo ekspertinio balso. Valstybinė kultūros paveldo komisija yra viena iš institucijų, į kurią kreipiamasi tikintis ne formalaus atsakymo, o platesnio valstybės lygmens vertinimo.
Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pristatė institucijos 2025 metų veiklos ataskaitą.
Išskirtinis vaidmuo paveldosaugos sistemoje
Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tačiau jos veikla neapsiriboja vien rekomendacijomis – Paveldo komisijos ekspertiniai vertinimai gali turėti realų poveikį teisėkūrai, finansavimo prioritetams, institucijų veiklos vertinimui ir kultūros paveldo apsaugos praktikai.
„Paveldo komisijos stiprybė yra nepriklausomas ekspertinis žvilgsnis. Mūsų darbas nėra vien konstatuoti problemas – svarbu siekti, kad ekspertiniai vertinimai taptų sprendimų dalimi ir padėtų formuoti atsakingą valstybės paveldosaugos politiką“, – pristatydama ataskaitą pabrėžė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Paveldo komisijos išskirtinumą lemia ir jos kvazireguliacinės galios. Paprastai tariant, Paveldo komisija pati nėra nei ministerija, nei priežiūros institucija, tačiau jos sprendimai ir išvados gali tapti svarbia grandimi priimant valstybės paveldosaugos sprendimus. Pavyzdžiui, Paveldo komisija svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo objektus ar vietoves skelbti kultūros paminklais, valstybės saugomais objektais arba naikinti jų apsaugą – tai daro įtaką objektų teisiniam statusui.
Nuo teisėkūros iki visuomenės keliamų klausimų
Paveldo komisijos įtaka 2025 m. atsiskleidė teisėkūroje: institucija teikė pastabas ir pasiūlymus dėl kultūros paveldo apsaugai reikšmingų teisės aktų projektų, dalyvavo svarstant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų klausimus. Taip ekspertinis vertinimas tampa indėliu į taisykles, pagal kurias kultūros paveldas saugomas praktiškai.
Kita svarbi veiklos pusė – visuomenės keliami klausimai: „Augantis kreipimųsi skaičius rodo ne tik problemų mastą, bet ir visuomenės pasitikėjimą. Dažnai į Paveldo komisiją kreipiamasi tada, kai klausimas jau yra sudėtingas ar konfliktinis, todėl mūsų pareiga – matyti ne tik pavienį atvejį, bet ir tai, ką jis pasako apie visos paveldosaugos sistemos veikimą“, – sakė V. Ščiglienė.
2025 m. tai iliustravo visuomenės kreipimaisi dėl atvejų Vilniaus senamiestyje ir Kaune. Jie rodo Paveldo komisijos funkciją padėti užtikrinti, kad viešasis interesas ir kultūros paveldo apsaugos principai būtų matomi valstybės lygmeniu.
Sisteminiai sprendimai: nuo įvardytų problemų iki pokyčių
Seimo plenariniame posėdyje 2025 m. Paveldo komisija pirmą kartą šalies istorijoje pristatė oficialų kultūros paveldo apsaugos būklės vertinimą. Jame pabrėžta, kad paveldas yra ne tik kultūrinės tapatybės, bet ir valstybės saugumo klausimas. Seimui pasiūlyti sprendimai dėl naujo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Kultūros paveldo fondo, Kultūros vertybių registro peržiūros, paveldo integravimo į švietimą, specialistų rengimo ir strategijos dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje.
Dalis Paveldo komisijos keltų klausimų jau virto konkrečiais procesais: Kultūros paveldo fondo nuostatos įtvirtintos naujajame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Kultūros ministerija rengia Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje apsaugos politikos koncepciją, o rengiant Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos valdymo planus į dalį Paveldo komisijos pastabų buvo atsižvelgta. Kartu išlieka klausimų, kuriuose pažanga dar nepakankama – tarp jų kultūros paveldo ir švietimo sąsajos bei Kultūros vertybių registro peržiūra.
Ilgalaikį Paveldo komisijos įdirbį rodo dvarų sodybų apsaugos klausimas. Paveldo komisija yra atlikusi Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimą, o po Dvarų forumo parengė Dvarų sodybų paveldo tyrimų ir išsaugojimo paskirtinės programos metmenis. Tai leidžia į paveldą žvelgti ne kaip į pavienius objektus, o kaip į valstybinio masto kompleksinį reiškinį.
Paveldo komisijos ekspertinis balsas buvo reikšmingas ir kitose srityse – nuo kultūros paveldo finansavimo, savivaldybių veiklų kultūros paveldo apsaugos srityje vertinimo iki naujo pavyzdžio paso blanko specifikacijos, kurioje svarstyti valstybės reprezentacijos, simbolių ir kultūrinės atminties klausimai.
„Paveldo komisijos darbas nesibaigia rekomendacijų pateikimu. Toliau dirbame tam, kad ekspertiniai vertinimai neliktų vien dokumentuose, o virstų realiais sprendimais – teisės aktuose, kultūros paveldo finansavimo ir institucijų praktikoje“, – pabrėžė Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Jubiliejus – ne tik minėjimas, bet ir turinys
2025 m. Paveldo komisijai buvo ir jubiliejiniai metai – institucija minėjo 30 metų veiklos sukaktį. Tačiau jubiliejus buvo skirtas ne vien minėjimui, bet ir turiniui: parengta knyga „Kai kalba įvykiai“, kurioje sudėti svarbiausi pastarųjų penkerių metų darbai, taip pat sukurtas dokumentinis filmas „Paveldo komisijai 30: ten, kur gyvena atmintis“. Šie darbai leido plačiau pristatyti Paveldo komisijos raidą ir ilgalaikę įtaką kultūros paveldo politikai.
„Trisdešimt metų Paveldo komisijai – tai ne tik sukaktis. Tai proga kalbėti apie institucinę atmintį, atsakomybę ir paveldo politikos tęstinumą. Mūsų tikslas buvo ne tik paminėti jubiliejų, bet ir sukurti turinį, kuris padėtų visuomenei geriau suprasti kultūros paveldo reikšmę ir aktualizuoti jo diskursą“, – teigė Paveldo komisijos pirmininkė.
Paveldo komisijos 2025 m. veikla parodė, kad nepriklausomas ekspertinis vertinimas kultūros paveldo srityje nėra formalumas. Jis gali tapti teisėkūros, finansavimo, objektų apsaugos, savivaldos praktikos ir visuomenės pasitikėjimo paveldosauga dalimi. Būtent čia slypi Paveldo komisijos išskirtinumas – gebėjimas jungti visuomenės keliamus klausimus, ekspertinį vertinimą ir valstybės lygmens sprendimus.