Vilniaus senamiestyje, iš pirmo žvilgsnio kukliame Rūdninkų g. 13 pastate, slepiasi viena seniausių mieste išlikusių sienų tapybų. Rugsėjo 24 d., Europos paveldo dienų metu, Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia vilniečius ir miesto svečius užsukti ir iš arti pažinti šią išskirtinę vietą. Renginyje „Paveldo atgimimo istorijos: nuo pastato iki bendruomenės“ nuo vieno pastato restauravimo istorijos bus pereita prie žmonių ir bendruomenių, šiandien saugančių ir gaivinančių paveldą – bus rodomi vaizdo pasakojimai apie 2023 m. „Paveldo DNR“ nominantus ir tai, kaip jų istorijos tęsiasi po trejų metų.
Tyrimai patvirtino, kad Rūdninkų g. 13 sienų tapybos fragmentai siekia XVI amžių, o freskas restauravęs prof. Juozas Algirdas Pilipavičius yra pabrėžęs: senesnė sienų tapyba Vilniuje išlikusi tik Bernardinų bažnyčioje su vienuolynu ir Katedros požemiuose Vilniuje. Menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė šio pastato interjero dekorą priskiria Šiaurės renesanso ir manierizmo tapybai ir įvardija kaip vieną vertingiausių žinomų to laikotarpio sekuliariosios tapybos pavyzdžių.
Sienos, kurios buvo paslėptos po 28 perdažymų sluoksniais
Rūdninkų g. 13 reprezentacinė patalpa kadaise buvo dekoruota nuo grindų iki lubų. Išlikusiuose sienų tapybos fragmentuose galima įžvelgti karaliaus Dovydo figūrą miesto peizažo fone, nežinomo pranašo atvaizdą, paukščius, stilizuotus augalinius ornamentus, apaštalų figūras ir renesansinį frizą. Polichromijos tyrimai parodė, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo dekoruotos ir lubos – tokių tapytų lubų pavyzdžių Lietuvoje beveik nėra.
Šios vertybės šiandien apskritai matomos tik dėl XX a. 9-ajame dešimtmetyje pradėtų pastato tyrimų. Architektė restauratorė Birutė Gudynaitė figūrinę sienų tapybą aptiko po daugybe vėlesnių sluoksnių. Tyrimai atskleidė net 28 perdažymų etapus. Dalis tapybos per ilgą pastato gyvavimo laiką buvo prarasta dėl remontų ir nepriežiūros.
Tačiau sienų tapyba – tik viena šio namo istorijos dalis. Rūdninkų g. 13 laikomas bene vieninteliu šioje gatvėje iki mūsų dienų išlikusiu amatininkų cecho namu. Jo kieme išlikusi viena iš nedaugelio Vilniaus vietų, kur galima pamatyti miesto gynybinės sienos atkarpą iki pat viršaus – su šaudymo angomis ir buvusios galerijos žymėmis. Tuo tarpu pastate archeologiniai ir architektūriniai tyrimai taip pat atskleidė XIV–XV a. gotikinius mūrus, XVI–XVII a. struktūras, buvusį amatininkų cecho bravorą, senąsias virenes ir kitus autentiškus elementus.
Vieno pastato istorija – ir Lietuvos paveldosaugos istorija
Rūdninkų g. 13 išskirtinis dar ir tuo, kad jo restauravimo istorijoje tarsi mažame veidrodyje atsispindi pati Lietuvos paveldosaugos sistema.
XX a. pabaigoje pradėjus pastatą tirti, vienas po kito sekė netikėti atradimai – nuo po daugeliu perdažymų sluoksnių paslėptų freskų iki kieme aptiktos Vilniaus gynybinės sienos. Tačiau kartu išryškėjo ir sudėtingesnė paveldosaugos pusė: tyrėjų ir projektuotojų diskusijos, finansavimo trūkumas, darbų metu priimti sprendimai ir autentiškų detalių praradimai. Dalis ankstesnių sprendimų vėliau buvo taisoma, o kai kurie restauravimo klausimai liko ateities specialistams.
„Rūdninkų g. 13 istoriją galima skaityti ne tik kaip vieno pastato restauravimo istoriją. Ji tarsi atspindi pačios Lietuvos paveldosaugos sistemos raidą – jos atradimus, diskusijas, sprendimus, pasiekimus ir klaidas. Keičiantis laikams keitėsi požiūris į paveldą, tačiau išliko esminis principas – norint jį išsaugoti, būtinas nuolatinis dialogas su praeitimi. Todėl šis pastatas mums yra ne tik darbo vieta, bet ir gyvas paveldosaugos proceso liudininkas“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Rugsėjo 24-ąją – galimybė pastatą pamatyti iš vidaus
Europos paveldo dienų renginyje rugsėjo 24 d. Paveldo komisijos specialistė Laima Lysiukienė ves ekskursiją „Nuo atradimų iki sprendimų: vieno pastato atgimimo istorija“. Jos metu lankytojai pateks į XVI–XVII a. menančias erdves ir išgirs ne tik pastato istoriją, bet ir jo restauravimo pasakojimą – apie netikėtus atradimus, specialistų diskusijas, priimtus sprendimus ir paveldosaugos pamokas.
Nuo pastato renginio pasakojimas persikels prie bendruomenės. Kieme bus rodomi vaizdo pasakojimai apie 2023 m. „Paveldo DNR“ apdovanojimų, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nominantus – paveldo objektus, iniciatyvas ir žmones – bei tai, kas jų istorijose pasikeitė per trejus metus. Vėliau renginio dalyviai galės susitikti ir pabendrauti su pačiais nominantais.
Renginys „Paveldo atgimimo istorijos: nuo pastato iki bendruomenės“ vyks rugsėjo 24 d. 11.00–14.00 val. Rūdninkų g. 13, Vilniuje. Svečių pasitikimas ir registracija – nuo 10.30 val. Dalyvavimas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.
Išsamiau su Rūdninkų g. 13 istorine ir architektūrine raida galima susipažinti Paveldo komisijos leidinyje „Kai kalba įvykiai“.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.