Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę

    Pradžia
  • Naujiena
  • Paveldo DNR: istorijos tęsiasi. Raubonių malūnas atgijo, bet Vaidotas Gikys dar turi vieną svajonę

Valstybinė kultūros paveldo komisija, kviesdama teikti paraiškas nacionaliniams „Paveldo DNR“ apdovanojimams 2027, tęsia pasakojimus apie pirmuosius laureatus. Sugrįžtame į Pasvalio rajone esantį Raubonių vandens malūną-karšyklą-verpyklą, 2023 m. kartu su Vaidotu Gikiu įvertintą darbų (iniciatyvų) nominacijoje už apleisto malūno prikėlimą naujam gyvenimui, išsaugant jo paskirtį ir aktyviai įtraukiant bendruomenę. Šiandien čia puoselėjami amatai, perduodamos vietos tradicijos, o daugiau nei šimtmetį skaičiuojanti turbina tebelaukia vandens. Ją paleisti – vienas svarbiausių malūno gaivintojo siekių.

Vaidoto Gikio asmeninio albumo nuotrauka

Raubonių istorija atskleidžia, kaip rūpestis vienu pastatu gali sutelkti bendruomenę, sugrąžinti gyvybę amatams ir paskatinti imtis kitų paveldo objektų.

Apleistame malūne pamatė būsimą gyvenimą

Pirmasis susitikimas su malūnu V. Gikiui įsiminė ilgam. Viduje buvo tamsu, elektros laidai nukarpyti, langai išdaužyti ar užkalti lentomis, stogas leido vandenį. Miltų maišams kelti skirtas priestatas buvo sukritęs ir paremtas iš apačios, kad neužgriūtų.

Tačiau net tokios būklės pastate jis įžvelgė galimybę. Labiausiai patraukė išlikusi karšyklos technologinė įranga – iki tol tokios nebuvo matęs.

„Mačiau, kad ten gali ta įranga suktis ir viskas atgyti“, – 2023 m. pasakojo V. Gikys.

Kartu su žmona ir bendruomene pradėtas darbas pamažu grąžino malūnui gyvybę. 2015 m., po aštuoniolikos metų pertraukos, čia vėl pradėjo veikti vilnų karšyklos-verpyklos mašinos. Išsaugotas pastatas susigrąžino ir dalį savo paskirties – galimybę tęsti amatus ten, kur jais buvo verčiamasi anksčiau.

V. Gikiui svarbu, kad atvykęs žmogus galėtų pats patirti, ką reiškia gyvas technikos paveldas: pamatyti įrangą, pažinti darbo procesą, paliesti medžiagas.

„Jeigu ten grūdus malė, vilną karšė, tu šiandien dienai irgi gali tą patį daryt. Pristatyt, parodyt, duot pajaust, duot pačiupinėt“, – savo požiūrį į malūno ateitį dar pirmųjų apdovanojimų pasakojime dėstė jo puoselėtojas.

Raubonių Vandens malūnas-keršykla-verpykla. Paveldo komisijos nuotrauka.

Turbina nekantriai laukia vandens

2026 m. sugrįžus į Raubonis, V. Gikys pasakoja, kad išoriškai pokyčių gal ir nėra daug – sutvarkytas malūnas nuosekliai prižiūrimas, tačiau veiklos plečiasi. Šalia malūno rekonstruota esama kiemo aikštelė pritaikyta turistinei infrastruktūrai. Įrengtos lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo vietos, sumontuoti inžineriniai tinklai, apšvietimas, pastatyti mažosios architektūros elementai ir pėsčiųjų takas.

Vis dėlto vienas svarbus darbas dar laukia: sugrąžinti vandenį ir pabandyti paleisti senąją turbiną.

Tam, pasak pašnekovo, reikia atverti pralaidą po senuoju Rygos vieškeliu. Tuomet atsirastų galimybė išbandyti 1911 m. Kaune pagamintą mechanizmą.

„Jinai nekantriai laukia vandens“, – apie turbiną sako V. Gikys.

Šį sumanymą jis laiko svarbia malūno gaivinimo dalimi. Paleista turbina leistų dar geriau atskleisti, kaip veikė istorinis objektas, ir pratęsti darbą, kurį prieš daugelį metų pradėjo jo kūrėjai.

Vietos tradicijos perduodamos kartu su bendruomene

Malūno gyvenimą šiandien kuria ir čia puoselejami amatai ir kulinarinis paveldas. Vilnos vėlimas,  krosnyje kepama duona, bandelės. Kartu su bendruomene gaminami tradiciniai virtieniai. Visa tai padeda išlaikyti ryšį su vietos kultūra ir užtikrina tradicijų tęstinumą.

V. Gikiui svarbu šias žinias perduoti jaunajai kartai ir dalintis patirtimi. Tam reikia žmonių, kurie moka, prisimena ir nori pasidalyti, bei autentiškos erdvės, kurioje galima susitikti ir išbandyti patiems.

Jau 2023 m. kalbėdamas apie malūną jis pabrėžė, kad lankytojų trauka tėra dalis jo reikšmės. Ne mažiau svarbus vietos gyventojų santykis su atgijusiu pastatu: „Tai yra emocija tų žmonių, kurie čia gyvena.“

Nuo malūno – prie siaurojo geležinkelio

Raubonių malūnu V. Gikio rūpestis paveldu nesibaigia. Naujajame pasakojime jis prabyla ir apie siaurojo geležinkelio išsaugojimą – įsigytą Kraštų geležinkelio stotį bei vandens bokštą Biržuose.

Žolėse pasislėpęs šiaurinis siaurojo geležinkelio ruožas jam neduoda ramybės. Kaip kadaise apleistame malūne, taip dabar stoties pastate jis mato galimybę susigrąžinti dalį krašto istorijos.

„Mes tą Kraštų stotį kažkaip sutvarkysim, mes ją išsaugosim, ją stengsimės padaryti tokią, kokia buvo“, – ryžto neslepia V. Gikys.

Šie sumanymai pratęsia mintį, kurią jis išsakė dar pirmųjų „Paveldo DNR“ apdovanojimų metu: paveldas gali taip įtraukti, kad ilgainiui tampa gyvenimo tikslu, nors pradėdamas apie tai nė negalvoji.

Kviečiama teikti paraiškas 2027 m. nacionaliniams apdovanojimams

„Raubonių istorija prasidėjo nuo gebėjimo apleistame malūne įžvelgti jo ateitį. Šiandien ją tęsia veikiantys mechanizmai, bendruomenės puoselėjamos tradicijos ir nauji sumanymai. Galbūt panaši istorija bręsta ir Jūsų krašte? Tokių pavyzdžių ieškoma rengiant antruosius „Paveldo DNR“ apdovanojimus“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia teikti siūlymus 2027 m. „Paveldo DNR“ apdovanojimams. Paraiškos priimamos iki 2027 m. kovo 1 d. trijose nominacijose – kultūros paveldo objektų, asmenybių ir darbų. Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Apdovanojimus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vaizdo siužetų sukūrimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Žiūrėkite vaizdo pasakojimą apie Raubonių malūną ir Vaidotą Gikį – apie atgijusius amatus, bendruomenės tradicijas ir naujus sumanymus.

Pateikite paraišką „Paveldo DNR“ apdovanojimams

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

 

Informacija atnaujinta 2026-11-19
+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.