Spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pristatė Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje pažinimo ir išsaugojimo aktualijas. Pirmininkė pabrėžė, kad nuoseklų informacijos kaupimą turi lydėti valstybės sprendimai: aiškesnis teisinis reglamentavimas, institucijų atsakomybės ir ilgalaikis finansavimas.
Paveldo komisija šia tema rūpinasi ne vieną dešimtmetį, o pastaruosius penkerius metus jai skiria ypač daug dėmesio. U-PAVELDO duomenų bazė atsirado siekiant sutelkti iki tol skirtinguose šaltiniuose išbarstytą informaciją. Šiandien joje pateikiama per 800 objektų daugiau kaip iš 30 pasaulio šalių, tačiau tai – tik nedidelė Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje dalis.
Kuo išsiskiria U-PAVELDO duomenų bazė?
Pranešime V. Ščiglienė paaiškino, kodėl svarbu kalbėti būtent apie Lietuvai reikšmingą, o ne vien lietuvių paveldą. Pastaroji sąvoka neaprėpia visų su Lietuvos istorija ir kultūra susijusių paveldo objektų užsienyje.
„Mes sąmoningai sakome ne „lietuviškas paveldas užsienyje“, o „Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas, esantis užsienyje“. Lietuvos pėdsakai pasaulyje susiję ne tik su emigracija – tai ir LDK ryšiai, litvakų istorija, tarpukario diplomatija, pokario išeivija, šiandienių bendruomenių veikla“, – kalbėjo pirmininkė.
Posėdyje išryškintas ir U-PAVELDO skirtumas nuo privačių iniciatyvų, pristatančių Lietuvos pėdsakus pasaulyje, plėtojančių kultūrinį turizmą ar kitą pažintinę veiklą. Paveldo komisijos duomenų bazė kuriama vykdant įstatyme numatytas institucijos funkcijas, o objektai į ją atrenkami pagal nustatytus kriterijus. Tai sudaro pagrindą svarstyti jos, kaip valstybinės duomenų bazės, perspektyvą.
„Mūsų duomenų bazė remiasi įstatymo nuostatomis, objektai atrenkami pagal tam tikrus kriterijus. Tuo ji skiriasi nuo privačių iniciatyvų. Nors ją kuria valstybės institucija, valstybinio statuso ji neturi. Ši bazė tikrai galėtų tapti valstybine duomenų baze, tačiau vien mūsų pastangų tam neužtenka“, – pabrėžė V. Ščiglienė.
Surinkus duomenis reikia tolesnių veiksmų
Kartu pirmininkė iškėlė klausimą, kas vyksta po to, kai paveldas surandamas, dokumentuojamas ir įvertinamas. JAV lietuvių bendruomenė sudarė 158 objektų sąrašą, kurį įvertino Paveldo komisija, tačiau tolesniems veiksmams vis dar trūksta aiškios tvarkos: kas tvirtina tokius sąrašus ir kas atsako už tolesnius sprendimus. Informacijos pateikimas duomenų bazėje savaime nesuteikia objektui teisinės apsaugos.
V. Ščiglienė padėkojo Kultūros ministerijai už koncepcijos rengimą ir akcentavo poreikį joje aiškiai apibrėžti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo sampratą bei numatyti praktines veikimo priemones. Sprendimų būtinybę primena nykstantys objektai: šiemet Paveldo komisijai tyrinėjant Kanados paveldą nustatyta, kad dalis jų jau išnykę arba perduoti kitų bendruomenių reikmėms.
Kanados paveldui šiais metais skirtas išskirtinis dėmesys. Spalio 31 d. Kanados lietuvių muziejuje-archyve Misisogoje vyks lietuviškam paveldui Kanadoje skirtos parodos atidarymas. Jame dalyvaus į Kanadą projekto tikslais vyksianti Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Renginyje ji pristatys šiemet parengtą teminį žemėlapį „Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo ženklai Kanadoje“, apimantį 41 objektą penkiose Kanados provincijose.
Pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo temos mastas viršija vienos institucijos galimybes. Reikalinga nuosekli strategija, nuolatinis finansavimas ir aktyvus diplomatinės tarnybos įsitraukimas. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai pakviesti padėti skleisti žinią apie U-PAVELDĄ, telkti bendruomenes ir siekti didesnio valstybės dėmesio šiai veiklai.
Prisidėti prie duomenų bazės kūrimo gali kiekvienas, žinantis apie Lietuvai reikšmingą paveldo objektą užsienyje. Tapti paveldo detektyvu kviečiama pateikiant informaciją svetainėje vkpk.lt arba el. paštu komisija@vkpk.lt.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.