Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimo dilema ir autentiškų paminklų apsaugos iššūkiai

    Pradžia
  • Naujiena
  • Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimo dilema ir autentiškų paminklų apsaugos iššūkiai

Balandžio 29 d. įvyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis, kuriame svarstyti aktualūs kultūros paveldo apsaugos klausimai.

Užvenčio dvaro išsaugojimas: unikalus objektas ir sprendimų būtinybė

Vienas svarbiausių – medinio Užvenčio dvaro sodybos dvarininko namo išsaugojimo situacija. Diskusijoje akcentuota, kad tai išskirtinis medinės architektūros objektas – vienas seniausių tokio tipo išlikusių dvarininko namų Lietuvoje, kurio ištakos siekia XVII a. pabaigą. Medinio dvarininkų namo išskirtinumą lemia ne tik jo amžius, bet ir išlikusi architektūrinė struktūra – pastatas vientiso pailgo tūrio, būdingo ankstyviesiems mediniams dvarams. Ir nors vėliau rekonstruotas taikant baroko principus, tačiau turi ankstesnio savitumo.

Lauros Prascevičiūtės nuotrauka

Didžiulę Užvenčio dvaro sodybos vertę sudaro jo kompleksiškumas – ji yra vienintelis Kelmės rajone išlikęs 13 pastatų kompleksas: išlikę reprezentaciniai ir ūkiniai pastatai, parko ir sodo fragmentai, Baroko epochai būdinga kiemo erdvė Dvaro sodybos teritorija išvengė esminių sovietmečio deformacijų (garažų, dirbtuvių ir kt. statinių įsibrovimo į kompleksą), todėl leidžia suvokti autentišką istorinę dvaro struktūrą.

Lauros Prascevičiūtės nuotrauka

Ne mažiau svarbi ir kultūrinė dimensija – dvaras siejamas su Šatrijos Raganos gyvenimu ir kūryba, Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus gyvenimu ir pavyzdiniu ūkininkavimu, todėl jo vertė peržengia vien architektūros ribas.

Diskusijoje akcentuota esminė sąlyga tolesniems veiksmams – aiški Kelmės rajono savivaldybės lyderystė Dvarininko namo išsaugojimo procese. Be jos neįmanoma nei koordinuoti skirtingų savininkų interesų, nei inicijuoti realių tvarkybos žingsnių. Taip pat akcentuota būtinybė kuo skubiau spręsti bent minimalių tyrimų ir avarinės grėsmės šalinimo klausimus, išnaudojant esamas finansavimo galimybes. Paveldo komisija tikisi aktyvaus Kelmės rajono savivaldybės įsitraukimo sprendžiant šį klausimą ir laukia grįžtamojo ryšio dėl tolimesnių veiksmų.

Užvenčio dvaro sodybos dvarininkų namo išsaugojimo analizė išryškino platesnę įsisenėjusią problemą – dvarų paveldo situaciją Lietuvoje, kai sudėtinga nuosavybės struktūra, nepakankamas finansavimas ir aiškios atsakomybės stoka lemia sprendimų stagnaciją, nepaisant suvokiamos šių objektų vertės.

Pakartotiniai laidojimai: grėsmės autentiškų paminklų išsaugojimui

Kitas svarbus klausimas – pakartotinių laidojimų praktika ir jos poveikis istorinių kapaviečių elementų išsaugojimui.

Diskusijoje pažymėta, kad didėjant neprižiūrimomis paskelbiamų kapaviečių skaičiui, kyla reali grėsmė jose esantiems autentiškiems antkapiniams paminklams, skulptūroms ir kitiems istorinę vertę turintiems elementams. Nors teisės aktuose numatyta jų išsaugojimo pareiga, praktikoje ši nuostata įgyvendinama nevienodai, o skirtingose savivaldybėse taikoma praktika išlieka fragmentuota.

Taip pat atkreiptas dėmesys į nepakankamą kapaviečių inventorizavimą, aiškaus atsakingo subjekto trūkumą ir silpnėjantį pagarbos tokiam kultūros paveldui aspektą, kuris šiuo atveju tampa ir vertybiniu klausimu.

Posėdžio metu sutarta informuoti aukščiausias valdžios institucijas – Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą bei visus su šiuo klausimu susijusius subjektus – pirmiausia Aplinkos ministeriją, taip pat savivaldybes ir vyskupijas – siekiant stiprinti koordinavimą ir užtikrinti nuoseklesnę kapaviečių autentiškų elementų apsaugą.

„Paveldo DNR“ ir kiti organizaciniai klausimai

Posėdžio metu taip pat aptarti kultūros paveldo apdovanojimų „Paveldo DNR“ organizavimo klausimai – jų struktūra, komunikacija ir pasirengimas būsimiems apdovanojimams. Posėdžio metu planuoti ir artimiausi įvykiai – Paveldo komisijos išvažiuojamieji posėdžiai bei darbiniai vizitai, kur bus skirtas dėmesys regionams ir dvarų paveldo problemoms bei jų sprendimo būdams.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

 

 

Informacija atnaujinta 2026-04-29
+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.