Spalio 7 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos būstinėje pirmą kartą per daugiau kaip 30 institucijos veiklos metų vyko bendras posėdis su Seimo Kultūros komitetu. Aptarti AB Turto banko valdomų kultūros paveldo objektų priežiūros ir dvarų sodybų apsaugos klausimai, išsakytas palaikymas Paveldo komisijos siūlomoms pokyčių kryptims. Paveldo komisija pateiks Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui savo nuomonę bei rekomendacijas dėl valstybės turto valdymo politikos ir jos įgyvendinimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, o ilgalaikius dvarų išsaugojimo prioritetus įtvirtino priimtoje Deklaracijoje dėl dvarų sodybų paveldo apsaugos politikos.
Paveldo valdymui būtina aiški politika ir įstatyminis pagrindas
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pristatė pažymą apie valstybės turto valdymo politiką, remdamasi būstinės Rūdninkų g. 13 ir kitų nagrinėtų paveldo objektų situacija. Paveldo komisijos vertinimu, kultūros paveldui taikomi bendrieji nekilnojamojo turto administravimo, ploto optimizavimo ir pardavimo principai nepakankamai atliepia jo kultūrinę, socialinę, edukacinę, mokslinę ir kt. vertę, apsaugos reikalavimus ir visuomeninę paskirtį.
Tai atskleidžia ir susirašinėjimas dėl Paveldo komisijos būstinės: 2023 m. Turto bankas informavo apie rengiamą pastato tvarkymo projektavimo užduotį, tačiau 2026 m., kreipusis dėl blogėjančios sienų tapybos būklės, pasiūlyta Paveldo komisijai išsikelti iš nuomojamų patalpų, numatant galimybę pastatą parduoti.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkė V. Aleknavičienė pabrėžė, kad Turto banko valdomų paveldo objektų administravimas nėra atskirtas nuo įprasto nekilnojamojo turto administravimo. Jos teigimu, šiai sričiai būtina aiški valstybės politika ir ją įtvirtinantis įstatyminis reguliavimas.
Kultūros komitetas palaikė Paveldo komisijos poziciją, kad paveldo objektams reikia specialių valdymo ir priežiūros principų. Paveldo komisija siūlo juos išskirti į atskirą centralizuoto valdymo sritį, užtikrinti profesionalią priežiūrą, o prieš parduodant įvertinti ilgalaikius valstybės bei visuomenės poreikius ir alternatyvas, leidžiančias išsaugoti valstybės nuosavybę. Dėl būtinų pokyčių Paveldo komisija kreipsis į Vyriausybę ir Respublikos Prezidentą.
Dvarų apsaugai – ilgalaikiai įsipareigojimai
Priimta Deklaracija dėl dvarų sodybų paveldo apsaugos politikos Paveldo komisija ragina pereiti prie konkrečių, finansuojamų ir pamatuojamų veiksmų. Ankstesni Paveldo komisijos sprendimai, tyrimai ir 2023 m. Prezidentūroje surengtas Dvarų forumas sutelkė dėmesį į šio paveldo problemas, tačiau apčiuopiamų sisteminių pokyčių kol kas nepasiekta.
Deklaracijoje išskiriamas ilgalaikio politinių partijų susitarimo poreikis, siūloma atnaujinti Dvarų sodybų paveldo išsaugojimo programą ir spartinti Kultūros paveldo fondo steigimą. Taip pat raginama saugoti dvarų sodybų kompleksų vientisumą, sistemingai vertinti jų būklę, užtikrinti tęstinius tyrimus ir kokybišką restauravimą. Dvarų išsaugojimas siejamas su regionų gyvybingumu, bendruomenių įsitraukimu ir tvariu šių objektų naudojimu.
Svečiai susipažino su Paveldo komisijos būstine
Po posėdžio Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pakvietė svečius į ekskursiją po Paveldo komisijos būstinę Rūdninkų g. 13. Ji pristatė pastato istoriją, XIV a. pabaigą–XV a. pradžią siekiančius gotikinius mūrus ir rūsius bei XVI a.–XVII a. pradžios renesansinę sienų tapybą – vieną seniausių išlikusių Lietuvoje ir tokia vienintele gyvenamajame name. Pažintis su šiomis vertybėmis papildė posėdžio diskusiją apie valstybės atsakomybę už jos valdomą paveldą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.