Rugsėjo 25 d. Paveldo komisija posėdyje priėmė sprendimą dėl Lietuvos partizaninio karo paveldo išsaugojimo, aptarė pasirengimą 2027 m. „Paveldo DNR“ apdovanojimams ir svarstė Vilniaus senamiesčio bei Kauno Naujamiesčio tvarkymo planus. Posėdyje dėmesys skirtas tiek konkrečioms paveldo apsaugos problemoms, tiek sisteminiams sprendimams, kuriems būtinas institucijų bendradarbiavimas.
Priimtu sprendimu „Dėl Lietuvos partizaninio karo paveldo išsaugojimo“ Paveldo komisija pateikė siūlymus stiprinti šio paveldo tyrimus, apsaugą ir pažinimą, užtikrinti nuoseklų finansavimą bei institucijų bendradarbiavimą. Sprendimas ir jame pateiktos rekomendacijos plačiau bus pristatytos atskirai.
Rengiantis 2027 m. „Paveldo DNR“ apdovanojimams, posėdyje aptarta elektroninė paraiškos forma, skirta siūlyti kultūros paveldo objektus, asmenybes ir darbus. Ją rengiant siekta sudaryti sąlygas aiškiai pristatyti siūlomų nominantų veiklą ir rezultatus, atsižvelgta į autorių teisių bei pateikiamos vaizdinės medžiagos naudojimo klausimus.
Svarstant Vilniaus senamiesčio ir Kauno Naujamiesčio tvarkymo planus, dėmesys skirtas juose vartojamoms sąvokoms. Pažymėta, kad planuose vartojamos tiek dabar galiojančios, tiek nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos sąvokos, todėl kyla painiavos ir būtina užtikrinti nuoseklų jų vartojimą. Paveldo komisija pastabas Vilniaus senamiesčio tvarkymo planui pateiks iki rugsėjo 30 d., Kauno Naujamiesčio – iki spalio 6 d.
Posėdyje taip pat aptartas dalyvavimas Kultūros ministerijos sudarytoje komisijoje dėl Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų ir su jais susijusių apsaugos bei tvarkybos darbų įgyvendinimo. Į ją nutarta deleguoti Paveldo komisijos pirmininkę doc. dr. Vaidutę Ščiglienę, kuri pagal svarstomus klausimus ir reikalingas kompetencijas konsultuosis su Paveldo komisijos nariais.
Svarstant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus prašymą pateikti išvadą, bendru sutarimu pabrėžta, kad Paveldo komisija neatlieka teismo specialisto funkcijų ir nagrinėja sisteminius kultūros paveldo apsaugos klausimus, o ne pavienius ginčus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.