Nuo Čikagos lietuvių bažnyčių iki Pitsburgo Lietuvių kambario, nuo Klivlando kultūros darželio iki Niujorko parapijų – Valstybinės kultūros paveldo komisijos kauptais U-Paveldo duomenimis paremtas pasakojimas naujoje eKultūros platformoje kviečia keliauti po lietuvių išeivijos menininkų ir architektų kurtus ženklus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasakojimas „Išeivijos menininkų keliais: JAV“ sujungia interaktyvų žemėlapį, trumpus objektų aprašymus ir vaizdo pasakojimus apie 18 Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo objektų JAV – Čikagoje, Klivlande, Niujorke ir Pitsburge. Šio pasakojimo pagrindu tapo Valstybinės kultūros paveldo komisijos administruojamos duomenų bazės „U-Paveldas“ duomenys ir 2023 m. Paveldo komisijos vykdyto projekto JAV rezultatai.
Šiemet Paveldo komisija šią veiklą tęsia Kanadoje – renka ir tikslina duomenis apie su Lietuva susijusius paveldo objektus, kurie papildys „U-Paveldo“ duomenų bazę ir bus pristatyti atskirame žemėlapyje bei leidinyje.
Šis turinys leidžia pamatyti, kad lietuviškas paveldas užsienyje – tai ne tik atskiri pastatai ar paminklai. Tai istorija apie bendruomenes, kūrėjus, priverstinę migraciją, kultūrinį tęstinumą ir pastangas išsaugoti Lietuvą toli nuo Lietuvos.
„Norime, kad visi lietuviai – tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek kitose šalyse – pažintų, saugotų ir didžiuotųsi savo paveldu, kuris yra ne tik Lietuvoje, bet ir išsibarstęs po visą pasaulį. Už Atlanto daugiau nei 100 metų buvo kuriama ta pati Lietuva – vedama meilės ir nostalgijos savam kraštui“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Pasakojime išryškinamos trys lietuvių emigracijos į JAV bangos. Pirmoji – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuviai, kūrę bendruomenių, parapijų, kapinių ir lietuviškų namų infrastruktūrą. Tarpukario karta į JAV atsivežė jau nepriklausomos Lietuvos kultūrinį užmojį. Pokario išeivija – menininkai, architektai, rašytojai, mokslininkai – Amerikoje kūrė architektūrą ir meno kūrinius, kurie tapo ne tik estetiniais, bet ir politiniais ženklais, primenančiais apie okupuotą Lietuvą.
Ypatingą pasakojimo vertę kuria vaizdo medžiaga. Objektai žemėlapyje susieti su trumpais vaizdo įrašais, kuriuos sukūrė „Stop juostos“ kūrybinė grupė. Kartu su architektūros istoriku dr. Vaidu Petruliu ji lankėsi JAV lietuvių bendruomenėms svarbiose vietose, kalbėjosi su vietos žmonėmis ir užfiksavo pastatus bei erdves, kurių dalis šiandien jau keičiasi arba nyksta. Todėl kai kurie kadrai tampa ne tik pasakojimu, bet ir svarbiu vizualiniu liudijimu.
„Išeivijos menininkų keliais: JAV“ galima naudotis ir kaip virtualiu kelionių vadovu, ir kaip atminties archyvu. Žemėlapis pritaikytas tiems, kurie keliauja po JAV miestus, tačiau jį galima tyrinėti ir neišeinant iš namų – skaitant objektų istorijas, žiūrint vaizdo pasakojimus ir atrandant, kaip lietuvių bendruomenės kūrė savąją Lietuvą už Atlanto.
Kuruoto turinio vienetas eKultūros platformoje: https://www.ekultura.lt/content/stories/preview/iseivijos-menininku-keliais
Paveldo komisija primena, kad „U-Paveldas“ nėra baigtinis žemėlapis. Lietuviški ženklai pasaulyje dažnai slypi visai šalia – sename pastate, kapinėse, bažnyčioje, archyve, šeimos albume ar bendruomenės pasakojime. Todėl Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenės, ambasados, tyrėjai, keliautojai ir visi, pastebėję Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo objektus užsienyje, kviečiami tapti paveldo detektyvais ir pranešti apie dar nepažymėtus objektus.
Pranešti galima apie pastatus, kapines, paminklus, memorialines vietas, muziejines vertybes, archyvinę medžiagą, meno kūrinius, lietuviškus vietovardžius, bendruomenių veiklos vietas ar kitus kultūros paveldo ženklus.
Objektus galima siūlyti užpildant formą:
https://tally.so/r/pbGb5J
Kuruoto turinio vieneto sukūrimą finansavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus