Valstybinė kultūros paveldo komisija, kaip viena iš platformos „ekultūra“ partnerių, balandžio 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame festivalyje „Kultūra arčiau“ pristatė savo indėlį į kuriamą nacionalinę kultūros platformą.
Paveldo komisijos indėlio pagrindą sudaro duomenų bazė „U-Paveldas“, kurioje kaupiama informacija apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje. Į platformą perduoti beveik 800 objektų iš 38 šalių duomenys – objektų aprašymai, nuotraukos ir geografinės koordinatės, leidžiančios pažinti lietuviškus pėdsakus pasaulyje.
Festivalio metu pristatytas platformai „ekultūra“ sukurtas kuruoto turinio vienetas, kviečiantis leistis į virtualią kelionę lietuvių išeivijos menininkų keliais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia interaktyvus žemėlapis ir vaizdo pasakojimai atskleidžia lietuviškumo tęstinumą už Atlanto.
Festivalio metu Paveldo komisija taip pat pakvietė į paskaitą „Paveldas be sienų: kaip atrasti Lietuvą pasaulyje“. Joje pristatyta „U-Paveldo“ duomenų bazė, jos atsiradimo idėja ir reikšmė, taip pat aptarta, kodėl svarbu fiksuoti Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje. Paskaitos dalyviai buvo kviečiami į šį paveldą pažvelgti kaip į atradimų lauką, kuriame kiekvienas gali tapti paveldo detektyvu – pastebėti, atpažinti ir padėti papildyti Lietuvos pėdsakų pasaulyje žemėlapį.
Lankytojai taip pat rinkosi į dokumentinio filmo „Paveldo komisijai – 30: ten, kur gyvena atmintis“ peržiūrą. Filmas kvietė pažvelgti į Lietuvos paveldosaugos sistemos formavimąsi – nuo pirmųjų nepriklausomybės metų iki šiandienos. Jame atsiskleidžia ne tik svarbiausi sprendimai ir lūžiai, bet ir žmonės, kūrę šią sistemą: nuo pirmosios Paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės ir prof. Jono Rimanto Glemžos iki šiandienos požiūrį formuojančios doc. dr. Vaidutės Ščiglienės. Tai pasakojimas apie paveldą kaip nuolatinį dialogą tarp praeities ir dabarties, sprendimų ir vertybių.
Į renginių erdvę lankytojus kvietė ir protmūšis „Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo pėdsakais po Švediją“, kvietęs per žaidimą pažinti Lietuvos ir Švedijos istorinius ryšius. Protmūšyje dalyvavo įvairaus amžiaus lankytojai – tarp jų ir šeimos su vaikais, įsitraukusios į žaismingą, bet kartu ir pažintinę kelionę nuo Vazų dinastijos laikų iki XX a. įvykių. Dalyvius įtraukė netikėti klausimai ir istoriniai faktai kvietę patiems ieškoti atsakymų ir atrasti lietuviškus pėdsakus Švedijoje.
Festivalio metu lankytojai taip pat galėjo apsilankyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos zonoje, kur pristatyta Paveldo komisijos veikla bei būstinės istorija ekspozicijoje „Mūro kelias“. Stende buvo galima susipažinti su kultūros paveldo temomis, pabendrauti su specialistais bei iš arčiau pažinti, kaip paveldas tyrinėjamas, aktualizuojamas ir pristatomas visuomenei.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.