Lietuvoje turime turtingą gynybinį paveldą – fortus, bastionus ir kitus gynybinius statinius, kurie mena mūsų istoriją ir senąsias gynybos sistemas. Dabar žengtas svarbus žingsnis: Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį, kurį parengė Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Šiame žodynėlyje surinkti istoriniai terminai padės tiksliau apibūdinti objektus ir jų vertingąsias savybes, o visiems – lengviau suprasti, ką reiškia tokie terminai kaip kaponierius, redutas ar dviejų pylimų fortas.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija lapkričio 6 d. teigiamai įvertino Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengtą XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų aiškinamąjį žodynėlį. Į jį įtraukti 32 terminai jau paskelbti Lietuvos Respublikos terminų banke. (https://terminai.vlkk.lt/)
„Žodynėlio rengimas kilo iš Paveldo komisijos sprendimo dėl Kauno tvirtovės paveldo problemų, kuriame atkreiptas dėmesys į netikslią ir nevienodą terminų vartoseną. Jį parengė Paveldo komisijos narys prof. Kęstutis Zaleckis, siekiant suvienodinti fortifikacijos terminų vartoseną paveldo apskaitoje ir aprašymuose“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. Vaidutė Ščiglienė.
Didžioji dalis Kauno tvirtovės saugomų kompleksų galėtų būti priskiriami vadinamai „karo architektūros“ grupei, kuriai būdingas žemės pylimų panaudojimas statinių apsaugai ir gynybinėms pozicijoms formuoti. Aprašant jų vertingąsias savybes dažniausiai apsiribojama žemės pylimų įvardijimu, skiriasi aprašymo detalumas.
„Galima išskirti tik keletą atvejų, kai aprašant vertingąsias savybes vartojami specifiniai karo architektūros terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos specifinės terminijos vartojimas leistų tiksliau įvardinti vertingąsias, iš žemės pylimų formuojamas, savybes, ir tiksliau įvertinti jų būklę.
Terminų nuoseklumo nesilaikoma aprašant Kauno tvirtovės objektus bendrame kontekste, pavyzdžiui, tie patys objektai vienur vadinami tarpinėmis kareivinėmis (tai terminas, atitinkantis Kauno tvirtovės originalią projektinę medžiagą), o kitur – blindažu“, – buvo teigiama Paveldo komisijos sprendime.
Naujas žodynėlis padės išvengti tokių netikslumų ir užtikrins, kad gynybinio paveldo terminai būtų vartojami nuosekliai ir istoriškai pagrįstai.
Paveldo komisijos sprendimas dėl Kauno tvirtovės paveldosauginių problemų
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.