Birželio 30 d. nuotoliniame Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje svarstyti keli aktualūs kultūros paveldo apsaugos klausimai – Lietuvos Respublikos paso blanko ir kitų saugiųjų dokumentų derinimo tvarka, planuojamas Smiltynės jachtklubo teritorijos vystymas UNESCO pasaulio paveldo vietovėje Kuršių nerijoje, taip pat rekordinės apimties kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimas.
Aptarta saugiųjų dokumentų ir jų blankų derinimo tvarka
Posėdyje Paveldo komisija aptarė Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų eskizų derinimo klausimą. Pažymėta, kad svarstant Lietuvos Respublikos paso blanko eskizo projektą į anksčiau Paveldo komisijos pateiktas pastabas buvo atsižvelgta.
Paveldo komisija priėmė sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo pakeitimus. Jais siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį saugiųjų dokumentų ir jų blankų eskizų derinimo modelį, kad valstybės reprezentacijai svarbūs dokumentai būtų vertinami kompleksiškai, o derinimo procesas taptų aiškesnis ir proporcingesnis.
Smiltynės jachtklubo klausimas – Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės kontekste
Daug dėmesio posėdyje skirta planuojamam Smiltynės jachtklubo teritorijos vystymui ir galimam jo poveikiui UNESCO pasaulio paveldo vertybės – Kuršių nerijos – išskirtinei visuotinei vertei, autentiškumui ir vientisumui.
Paveldo komisija pritarė pozicijai, kad dėl planuojamų sprendinių būtina aiškiai įvertinti jų poveikį Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir urbanistinei struktūrai. Posėdyje akcentuota, kad Smiltynės jachtklubo pastatas galėtų būti svarstomas kaip galimas kultūros paveldo objektas, todėl turėtų būti inicijuotas jo vertingųjų savybių vertinimas ir svarstymas dėl įrašymo į Kultūros vertybių registrą.
Kartu pabrėžta, kad šis klausimas nėra vien atskiro objekto problema. Diskusijoje išryškėjo platesni UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos iššūkiai: teritorijų planavimo sprendinių, vystymo lūkesčių, poveikio paveldui vertinimo ir atsakingo institucijų bendradarbiavimo poreikis. Paveldo komisija numatė prie šios temos grįžti platesniame kontekste.
Rekordinės apimties kilnojamųjų kultūros vertybių aprobavimo klausimas
Paveldo komisija taip pat svarstė itin didelės apimties kilnojamųjų kultūros vertybių klausimą. Posėdyje pritarta daugiau kaip 260 kilnojamųjų kultūros vertybių duomenų tikslinimui ir naujų kultūrinę vertę turinčių vertybių įrašymui į Kultūros vertybių registrą.
Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio Paveldo komisijoje svarstytų kilnojamųjų vertybių paketų. Tarp jų – bažnyčiose, koplyčiose, kultūros įstaigose ir kitose vietose saugomi paveikslai, skulptūros, altorių kompleksai, procesijų reikmenys, varpai, sakralinės dailės kūriniai ir kiti kultūrinę vertę turintys objektai.
Posėdyje pabrėžta, kad šių vertybių įrašymas į Kultūros vertybių registrą yra svarbus žingsnis jų apsaugai, apskaitai ir tolesniam išsaugojimui. Daliai vertybių aktualūs ir tvarkybos bei restauravimo darbai, todėl jų registravimas sudarys prielaidas teikti paraiškas pagal kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo priemones.
Kartu atkreiptas dėmesys, kad dalies vertybių aprašai ir fotofiksacija parengti prieš kelerius ar net daugiau nei dešimt metų, todėl būtina atnaujinti informaciją apie jų faktinę būklę, saugojimo vietą ir išsaugojimo poreikius.
Kiti klausimai
Posėdyje aptarti ir organizaciniai Paveldo komisijos veiklos klausimai. Sudaryta apdovanojimų „Paveldo DNR“ vertinimo komisija, kuri dalyvaus atrenkant ir vertinant iniciatyvas, prisidedančias prie kultūros paveldo pažinimo, aktualizavimo ir išsaugojimo.
Posėdžio pabaigoje taip pat trumpai aptarti keli einamieji klausimai, tarp jų – V. Putvinskio g. 32 Kaune atvejis, siejamas su paveldo apskaitos problematika, ir Nemirsetos kurhauzo klausimas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.