Prieš trisdešimt metų, 1995-ųjų gegužės 12-ąją, Paveldo komisija savo pirmajame sprendime pasiūlė steigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą – pirmąjį tokį Lietuvoje. Tuo metu tai buvo tik vizija. Šiandien ši idėja jau seniai įgyvendinta ir tapusi neatsiejama sostinės istorinio identiteto dalimi. Sugrįžusi prie jos po trijų dešimtmečių, Paveldo komisija kelia klausimą: ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino tuometinius lūkesčius?
Per tris dešimtmečius nuo vizijos iki realybės Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas išgyveno ne vieną etapą: nuo idėjos formavimo iki fizinių pokyčių Vilniaus širdies kraštovaizdyje. Šiandien tai – vieta, kur susitinka istorinės atsakomybės svoris ir šiuolaikiniai lūkesčiai.
„Ši vieta tapo ne tik vienu reikšmingiausiu Lietuvos kultūros paveldo centru, bet ir šiuolaikiškai prižiūrima viešąja erdve, kuri jungia istoriją, mokslą, edukaciją ir bendruomenes.
Pastebėjome, kad reikšmingai išaugo edukacinė veikla – surengta per 350 užsiėmimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6400 žmonių. Tokios apimtys Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos istorijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo pasiektos pirmą kartą“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Paveldo komisijos duomenimis, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai pavyko suvaldyti Kalnų parko sutvarkymo iššūkius, pritraukti papildomų lėšų ir savanorių teritorijos priežiūrai, o Kalnų parko estrada sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus – per 85 tūkstančius. Remiantis apklausa, net 99 proc. lankytojų direkcijos veiklą įvertino teigiamai.
„Direkcija stengiasi tvarkyti infrastruktūrą, edukuoti visuomenę, apsaugoti istorinius objektus. Baigtas Trijų Kryžių kalno aktualizavimo projektas, įrengti informaciniai stendai, siekiant sudaryti nors minimalias sąlygas Altanos bokštelį apsaugoti nuo vandalų ir jį pritaikyti galimoms veikloms, čia atvesta elektra“, – rašoma pranešime spaudai.
Siekiant visuomenę supažindinti su suremontuotu Altanos kalno bokšteliu, ten pradėtos vesti savaitgalinės atviros ekskursijos. Sereikiškių parke esančiame Vilniaus pilių kupole šiltuoju sezono metu skaitytos viešos ir atviros paskaitos apie istorinius įvykius ar reiškinius, kurie susiję su Vilniaus pilims ar čia veikusiomis asmenybėmis ir kt.
„Paveldo komisija pažymėjo, kad direkcija sėkmingai įgyvendina savo funkcijas ir nuosekliai plečia veiklas. Šis posėdis simboliškai sujungė praeitį ir dabartį: nuo pirmojo Paveldo komisijos sprendimo iki konkrečių rezultatų, kuriuos šiandien matome sostinės širdyje“, – priduria pirmininkė.
Paveldo komisijai šie metai jubiliejiniai – 1995 m. vasarį įvykęs pirmasis jos posėdis pradėjo institucijos veiklą, kuri jau tris dešimtmečius aktyviai dalyvauja formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką Lietuvoje.
Daugiau apie Paveldo komisijos 30-metį skaitykite:
https://vkpk.lt/naujienos/paveldo-komisijai-30-simboliniame-posedyje-susitiko-istoriniai-lyderiai-ir-siandieniniai-vadovai
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.