Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė šiandien, gruodžio 11 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei doc. dr. Vaidutei Ščiglienei įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Doc. dr. Vaidutė Ščiglienė apdovanota už naujas iniciatyvas kultūros paveldo politikos ir vadybos srityje, skatinančias pozityvią, atvirą ir bendruomenėms artimą paveldosauginę kultūrą ir jos supratimą, bei už esminį požiūrio į kultūros paveldą kaitos inicijavimą ir nuoseklų kultūros politikos formavimą šioje srityje, sisteminių problemų konstatavimą ir viešinimą.
Šiemet Paveldo komisija mini 30-ąsias veiklos metines, todėl apdovanojimas pirmininkei įprasmina ir reikšmingą institucijos indėlį į Lietuvos kultūros paveldo politikos formavimą per tris dešimtmečius.
„Tai kartu yra ir simbolinis įvertinimas pačiam kultūros paveldui, kuris dažnai atsiduria politinių prioritetų paraštėse, tačiau šis apdovanojimas rodo, kad paveldas tampa vis labiau matomas, pripažįstamas ir suvokiamas kaip svarbi valstybės tapatybės dalis, – rašoma Paveldo komisijos pranešime spaudai.
Nominacijoje pateikti įvykiai, keitę paveldosaugos politiką:
✅Savivaldybių paveldosauginio indekso sukūrimas
Ilgametė Paveldo komisijoje vykdoma savivaldybių lėšų stebėsena buvo išplėtota į modernų Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kuriame paveldo pažanga savivaldybėse vertinama ne tik skaičiais, bet ir kokybiniais rodikliais – bendruomenių įtrauktimi, strategija, sprendimų kokybe. Indeksas tapo realiu įrankiu savivaldybėms ir skatino sveiką konkurenciją bei gerųjų praktikų identifikavimą.
✅Pozityvios paveldo komunikacijos stiprinimas – „Paveldo DNR“ apdovanojimų įsteigimas
Paveldo komunikacijoje labai trūksta gerųjų žinių, o tai kartu lemia ir nepakankamą paveldo vertinimą visuomenėje. Taip ilgainiui gimė iniciatyva „Paveldo DNR“ – nacionalinė platforma, kurioje paveldas pristatomas kaip vertybė, kurianti pridėtinę vertę miestams, žmonėms ir vietovėms.
2023 m. Lietuvos Respublikos įteikti pirmieji Paveldo komisijos įsteigti „Paveldo DNR“ apdovanojimai išryškino, kad regionai gali būti tvarios ir bendruomeniškos paveldosaugos lyderiai. Iniciatyva siekta įtvirtinti naują požiūrį, kad paveldas nėra problema, o dovana iš praeities ir išteklius dabarčiai bei ateičiai. Kiti „Paveldo DNR“ apdovanojimai planuojami iki 2027 m.
✅Lietuvos paveldo užsienyje tyrimai ir diasporos įtraukimas
Lygiagrečiai plėtota ir Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje kryptis – kuri anksčiau Paveldo komisijoje egzistavo fragmentiškai, kaip pavienės informacijos kaupimas duomenų bazėje „U-Paveldas“ . Pastarasiais metais tai išaugo į kasmetinius projektus dirbant su vis kita šalimi, apimant diasporos paveldo tyrimus, dokumentavimą, duomenų bazės kryptingą pildymą, komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą.
Veikla vykdoma bendradarbiaujant su lietuvių išeivių bendruomenėmis JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Kanadoje ir kt., ambasadomis ir kt. Tai tapo ne tik kultūrinio bendradarbiavimo, bet ir pilietinės diplomatijos forma, stiprinančia Lietuvos kultūros matomumą pasaulyje.
✅Dvarų paveldo aktualizavimas
Ilgus metus politinėje paraštėje buvusi tema grąžinta į nacionalinę kultūros politikos darbotvarkę. 2023 m. Prezidentūroje surengtas pirmasis nacionalinis Dvarų forumas. Pagrindinis renginio tikslas – reikalingų pokyčių, kurie iš esmės pagerintų visos Lietuvos dvarų būklę paskatinimas.
Vienas iš Dvarų forume priimtų nutarimų – kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą dėl dvarų sodybų paveldo tyrimų ir išsaugojimo paskirtinės programos parengimo. Šiuo metu yra rengiama galimybių studija, kuria siekiama įvertinti problemos aktualumą. Patvirtinus šią programą, Lietuvoje pirmą kartą būtų vykdomi tarpdisciplininiai dvarų istorijos, būklės ir vertės tyrimai.
✅Kompleksinis statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas
Panašaus sisteminio požiūrio pareikalavo ir rezonansinės statybos Vilniaus istoriniame centre. Šie atvejai ne tik sukėlė visuomenės susirūpinimą, bet ir atskleidė gilumines paveldosaugos politikos spragas: neaiškius sprendimų priėmimo procesus, interesų konfliktus, planavimo sistemų silpnumą.
Reaguodama į tai, V. Ščiglienė telkė Paveldo komisiją, inicijavo tarpdisciplininę darbo grupę, kurios tikslas – kompleksiškai įvertinti baroko architektūros apsaugos būklę Vilniuje ir parengti rekomendacijas dėl sisteminių pokyčių. Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas – tai reakcija į išryškėjusias įtampas tarp kultūros paveldo vertės ir šiuolaikinės plėtros ambicijų.
✅Kultūros paveldo ir švietimo integralumo stiprinimą
Tarp tęstinių prioritetų – ir kultūros paveldo ir švietimo integralumas, ko spragos yra įvardijamos kaip viena iš pagrindinių ilgalaikių kultūros paveldo iššūkių. Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. Tačiau mokyklose jis dažnai lieka tik „pažintiniu objektu“ be gilesnio turinio, emocinio ryšio ar vertybinio pagrindo.
Apie tai jau ne vienerius metus kalba pati V. Ščiglienė – tiek viešojoje erdvėje, tiek savo vadovaujamos institucijos sprendimuose, kuriuose teikiamos rekomendacijos kaip stiprinti šią sritį.
„Šis įvertinimas pirmiausia priklauso žmonėms, kurie kasdien dirba su kultūros paveldu visoje Lietuvoje. Matau didelį bendruomenių, savivaldybių ir ekspertų potencialą, todėl siekiu, kad paveldas būtų suprastas kaip mūsų stiprybė, o ne našta.
Dauguma temų, su kuriomis dirbame šiandien, Paveldo komisijoje cikliškai grįždavo ir ankstesnėse kadencijose, todėl ypač vertinu per daugelį metų sukauptą įdirbį. Mano tikslas buvo tas temas ne tik tęsti, bet ir aktualizuoti, iškelti į didesnį matomumo lauką ir išplėsti jų turinį, kad jos taptų ne tik aiškiau suvokiamos, bet ir matomos bei sprendžiamos valstybės mastu“, – sako ji.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė beipatarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.