Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, nariai doc. dr. Viltė Janušauskaitė, doc. dr. Salvijus Kulevičius ir administracijos atstovai 2026 m. vasario 25 d. susitiko su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, viceministre Edita Utariene, kultūros ministrės patarėja Lina Baubliene bei Kultūros paveldo politikos grupės atstovais. Susitikime siekta aptarti aktaulias kultūros paveldo apsaugos problemas bei numatyti galimas bendradarbiavimo kryptis.
Viena svarbiausių susitikimo temų – kultūros paveldo sektorių ištikusi finansavimo krizė. Pastebėta, kad lėšos paveldotvarkos programai 2025 m. sumažėjo. Taipogi mažėjo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams kompensavimo dydžio „lubos“, o poreikis yra 2-3 kartus didesnis.
Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimas mažinamas, taip pat buvo fiksuotas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų dalinio finansavimo mažinimas. Tai neatitinka realių visuomenės lūkesčių ir paveldo objektų būklės. Susitikime nutarta vieningai bendradarbiauti su Finansų ministerija, siekiant argumentuoti didesnio finansavimo kultūros paveldui poreikį ateinančių metų valstybės biudžeto projekte.
Tęsiant diskusiją apie strateginį kultūros paveldo objektų valdymą, susitarta dėl glaudesnio bendradarbiavimo peržiūrint Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų sąrašą. Kultūros ministerija pakvietė Paveldo komisiją prisidėti savo sukauptomis žiniomis ir tyrimų medžiaga rengiant teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog vertingiausios dvarų sodybos išliktų valstybės rankose ir būtų apsaugotos nuo netinkamo naudojimo ar sunykimo.
Susitikimo metu ministre ypač susidomėjo medinio paveldo išsaugojimo iššūkiais, konkrečiai – turto draudimo klausimais. Šiuo metu privatūs turto draudikai dažnai atsisako drausti medinio paveldo objektus ar netradicinių medžiagų stogus, o tai palieka valdytojus be saugiklių nelaimės atveju. Nutarta šią temą kelti valstybiniu lygmeniu, inicijuojant dialogą su turto draudikų asociacijomis ir ieškant mechanizmų, kurie padėtų apsaugoti vertingiausią medinę architektūrą.
Paveldo komisija atkreipė dėmesį į didėjančią socialinę atskirtį paveldosaugos srityje – dažnai finansavimą gauna tik tie valdytojai, kurie turi pakankamai nuosavų lėšų, o finansiškai pažeidžiami asmenys (pavyzdžiui, medinių daugiabučių gyventojai) lieka be paramos. Taip pat diskutuota apie paveldosaugos specialistų trūkumą ir jų „amžėjimą“, pabrėžiant būtinybę kurti patrauklią aplinką jauniems specialistams bei nuolat kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją.
Susitikime taip pat keltas Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje klausimas, kuris, Paveldo komisijos vertinimu, šiuo metu yra „įstrigęs“. Susitikimo metu pabrėžta, kad per pastaruosius kelerius metus yra padarytas didelis Paveldo komisijos įdirbis inventorizuojant šį paveldą, pildant duomenų bazę U-PAVELDAS, tačiau šie resursai kol kas nėra pakankamai išnaudojami valstybiniu lygmeniu.
Kultūros ministerijoje inicijuotas tarpinstitucinės darbo grupės atgaivinimas. Ši grupė turėtų padėti išgryninti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje srities strateginius tikslus, atskirti kultūros paveldo išsaugojimo ir restitucijos klausimus bei užtikrinti nuoseklų valstybės veikimą.
Tikimasi, kad bendros institucijų pastangos leis pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie nuoseklios, sistemiškai veikiančios kultūros paveldo apsaugos politikos, užtikrinančios kultūros paveldo išsaugojimą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.