2025 m. sausio 23 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė bendrą kreipimąsi Kultūros ministerijai, siūlydami skubos tvarka inicijuoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naujos redakcijos rengimą. Šiuo metu yra laukiamas Kultūros ministerijos atsakymas.
2025 m. gegužės 27 d. įvyko Paveldo komisijos inicijuotas tarpinstitucinis Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos bei specialistų susitikimas. Jo metu svarstant daugelį probleminių kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos klausimų pakartotinai prieita bendros išvados, kad problemos nesispręs ir tik gilės ne tik apskaitos ir Kultūros vertybių registro srityje, bet taip pat išvežamųjų kilnojamųjų kultūros vertybių, pavogtų, mažaverčių (daugeliu atveju – sovietinio laikotarpio) ir sunykusių vertybių išbraukimo iš Kultūros vertybių registro klausimais. Tikėtina, kad kilnojamųjų kultūros vertybių problemos tik paaštrės įsigaliojus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujai redakcijai.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naujos redakcijos rengimas yra subrendęs ir daugiau nei savalaikis, kadangi abiejų aukščiau minėtų įstatymų normų suderinamumas yra būtinas efektyviam ir visapusiškam Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui.
Pagrindinės bendruose pasitarimuose identifikuotos problemos:
✅ Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų nuostatų ir procedūrų suderinamumas. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose tos pačios kilnojamosios kultūros vertybės gali būti traktuojamos ir kaip pavienės, ir kaip kompleksinės, ir kaip nekilnojamojo kultūros objekto vertingosios savybės, kurios pagal savo prigimtį yra akivaizdžiai kilnojamosios. Todėl tikslinga ieškoti aiškių kriterijų vertybių skirstymui, nustatant tiek aiškius kultūros paveldo apskaitos, tiek ir apsaugos principus.
✅ Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų sąvokų (restauravimas, konservavimas, kultūros paveldo objektai, nekilnojamoji kultūros vertybė, kilnojamosios kultūros vertybės, kultūros objektas ir kt.) suderinimas.
✅ Susitikimų metu sutarta, kad labai svarbu analizuoti kultūros paveldo (nekilnojamojo ir kilnojamojo) probleminius blokus (apskaita, išvežimas, restauravimas ir kt.) kompleksiškai, organizuojant bendrus tarpinstitucinius specialistų pasitarimus. Būtina numatyti tolesnius veiksmus dėl kilnojamųjų kultūros vertybių, kurios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte įrašomos kaip statinio vertingosios savybės, surandant racionaliausią administraciniu bei paveldosauginiu požiūriu sprendimą. Naujos redakcijos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo parengiamuosius ir rengimo darbus, produktyviai ir visoms pusėms vienodai traktuojant, taip pat turėtų vykdyti tarpinstitucinė ekspertų komisija.
Kreipimasis pateiktas Kultūros ministerijai, kopijos išsiųstos Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.