Rugsėjo 10 d., minint Europos paveldo dienas, Valstybinė kultūros paveldo komisija tradiciškai atvėrė savo istorinio pastato Rūdninkų g. 13 duris. Senieji architetūros stiliai įdomūs, tačiau ką mums pasakoja artimesni laikai? Nors neretai paveldas vis dar siejamas su senosios architektūros formomis, šį kartą lankytojams buvo suteikta galimybė daugiau išgirsti apie XX a. architektūros stilių – modernizmą.
Renginio metu Paveldo komisijos narys, architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis reprezentacinėje salėje skaitė paskaitą “Architektūrinio modernizmo kelionė į Kauną: tarptautinės idėjos ir vietinės interpretacijos”. Tema glaudžiai siejasi su šių metų Europos paveldo dienų tema – ryšiai, įtakos, keliai. Viena vertus, Kauno architektūroje matomos tarptautinių architektūros idėjų įtakos, kita vertus, čia projektavę architektai iškeliavę iš Lietuvos savo darbus tęsė jau kitose pasaulio šalyse.
Anot dr. Vaido Petrulio, Futurizmas, Bauhaus, Konstruktyvizmas, De Stijl ir daugelis kitų tarptautinių judėjimų XX amžiaus pirmoje pusėje transformavo architektūros raidą, atvesdami ją į modernizmo amžių. Nors visi didieji istoriniai stiliai buvo globalūs, politinėmis ir geografinėmis ribomis laisvai keliaujantys reiškiniai, modernizmo kūrėjai tarptautiškumą akcentavo kaip ypatingą šios epochos bruožą. Buvo siekiama sukurti vieną architektūrinę kalbą visoms tautoms, visiems regionams, visiems socialiniams sluoksniams.
Kaunas, kurio modernizmo architektūrinis palikimas 2023 m. buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra reikšminga šių modernizmo idėjų įkvėptos tarptautinės modernizmo architektūros mozaikos dalis. Paskaitos metu buvo pateikti kitų šalių įtakų Kauno modernizmo architektūrai pavyzdžiai. O jų būta nemažai. Tą, matyt, iliustruoja ir 1937 m. Antano Smetonos citata: “Ar ne per daug įsigali vadinamasis modernizmas, mūsų inžinierių imamas iš Italijos ir kitų vakarų kraštų?”
Visgi, pranešėjas dalyvius supažindino ir su mūsiškais motyvais modernizmo architektūroje, kurie praturtino modernizmo – tarptautinio architekūrinio stiliaus veidą. Tai, pavyzdžiui, tautiniai motyvai puošiantys modernizmo architektūros stiliaus pastatų grindis ar lietuviškas kryžius pasaulinėje parodoje, projektuotas Jono Muloko.
Prieš paskaitą atvykusieji į renginį sudalyvavo ekskursijoje po pastato Rūdninkų g. 13 patalpas, menę bei rūsius. Jos metu dalyviai buvo kviečiami nusikelti keliais šimtmečiais atgal ir pajusti senojo Vilniaus genius loci bei susipažinti su čia kadaise veikusio amatininkų cecho istorija. Renginio metu dalyviai taip pat galėjo išvysti parodą „Paveldo komisijos būstinė“. Ji atskleidė gal iš pirmo žvilgsnio nepastebimas pastato detales, kurios nebyliai pasakoja jo istoriją amžių bėgyje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.