2023 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje įvyko Dvarų forumas, kurio metu susitiko pagrindinės už Lietuvos dvarų situaciją atsakingos pusės – valstybinių institucijų ir savivaldybių atstovai, paveldo apsaugos specialistai bei patys dvarų savininkai ir valdytojai. Dalyviai svarstė tiek aktualiausias kylančias problemas, tiek ateities galimybes. Tikimasi, kad toks renginys paskatins reikalingus pokyčius, kurie iš esmės pagerins visos Lietuvos dvarų būklę.
Dvarų forumo iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupė kartu su Valstybine kultūros paveldo komisija. Renginį atidarė ir dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė teigė, kad Dvarų forumas yra beveik du metus trukusio proceso rezultatas. Šio forumo sumanymo ištakos – 2022 m. gautas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymas pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl esamos dvarų apsaugos situacijos, šio paveldo išsaugojimo ir pristatymo kuo platesnėms visuomenės grupėms perspektyvas. Per šį laiką Paveldo komisija organizavo išvažiuojamuosius posėdžius į įvairius Lietuvos regionus, rengė susitikimus su dvarų valdytojais, užmezgė bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis, atliko tyrimus ir analitinį darbą. Visi Paveldo komisijos pasiūlymai buvo susisteminti 2022 m. gruodžio 16 d. sprendime „Dėl dvarų sodybų apsaugos“.
Savo pranešime V. Ščiglienė aptarė dvarų sodybų paveldo apsaugos problemas ir galimybes. Pirmininkė išskyrė dvylika aktualiausių problemų šioje srityje: Kultūros vertybių registre esančių dvarų sodybų blogėjančią būklę – šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 484 dvarų sodybos ir apie 70 dvarviečių, kuriose pastatų jau nėra. Vien nuo 2014 m. teisinė apsauga panaikinta 46 objektams. Tarp kitų problemų Paveldo komisijos pirmininkė nurodė sisteminių mokslinių tyrimų nevykdymą, diferencijuotos apsaugos būtinybę pagal vertybinę dvarų sodybų gradaciją, informacijos kaupimo, išsaugojimo ir archyvavimo svarbos nuvertinimą, dvarų sodybų paveldo sklaidai reikšmingų projektų, tokių kaip Lietuvos dvarų duomenų bazės ir Lietuvos dvarų sodybų atlaso sustabdymą, dvarų sodybų valdytojų ir savininkų tvarkybai bei priežiūrai skirtų mokymų ir konsultacijų trūkumą, finansinių dotacijų, lengvatų ir skatinimo problemą, kuri neretai pasižymi priklausymu nuo subjektyvių faktorių, pavyzdžiui politizuotų savivaldybių tarybų sprendimų, ar pernelyg sudėtingų biurokratinių procedūrų. V. Ščiglienė akcentavo ir itin opią dvarų sodybų kompleksų vientisumo problemą, kai sodyba priklauso keliems savininkams – tokių Lietuvoje yra net apie 74% visų dvarų sodybų. Taip pat dvarų sodybų apsaugai nepalankią pardavimo ir nuomos procesų tvarką bei teisinį reglamentavimą, kultūros paveldo institucijų specialistų kompetencijų ir profesionalaus parengimo stoką, kurių trūksta jau dabar, tad problema ateityje taps dar opesnė. Paveldo komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį į išskirtinės kultūrinės vertės ar išnykimo paribyje esančių objektų problemą – dar 2005 m. Kultūros paveldo departamentas turėjo medinių dvarų programą, tačiau ji iki šiol nėra įgyvendinta. Dar viena opi problema – neprivatizuotinų dvarų sodybų sąrašo neveiksnumas. Kaip gerą problemą iliustruojantį pavyzdį, V. Ščiglienė pateikė kontraversišką Apytalaukio dvaro sodybos atvejį, kuris iškėlė koncepcijos peržiūros būtinybę.
Paveldo komisijos pirmininkė be probleminių klausimų, pasidžiaugė ir galimybėmis – išeičių ieškota drauge su svarbiausiomis institucijomis – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, vėliau su Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu. V. Ščiglienė dėkojo medinių dvarų paveldo specialistei ir Paveldo komisijos narei dr. Dalei Puodžiukienei, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausiajai patarėjai Jolantai Karpavičienei ir patarėjui Mindaugui Bundzai už glaudų bendradarbiavimą. Kaip siekiamybę ateičiai pirmininkė nurodė bendradarbiavimą su Aplinkos, Žemės ūkio, Teisingumo, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, VĮ Turto banku, su paveldo objektų savininkais ir valdytojais bei įvairiomis asociacijomis.
Forumo metu teisinio reglamentavimo pokyčius siekiant efektyvesnės kultūros paveldo apsaugos aptarė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė pristatė neprivatizuotinų dvarų sąrašo tikslinimo darbus ir iššūkius, o 2003 metų Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir gaires ateičiai pristatė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Dvarų forumą užbaigė savivaldos, dvarų valdytojų ir asociacijų atstovų pasisakymai bei diskusija apie dvarų sodybų potencialą, iškylančias problemas ir gerosios valdysenos patirtis. Diskusiją moderavo Paveldo komisijos narys dr. Salvijus Kulevičius.
Dvarų forumo pabaigoje buvo paskelbta rezoliucija su artimiausiais visų institucijų darbais.
Paveldo komisijos sprendime „Dėl dvarų sodybų apsaugos“ siūlomi sprendimai vieši ir vis dar aktualūs, jais siūloma vadovautis siekiant pozityvių rezultatų. Tarp jų – išskirtinės vertės dvarų sodybų valdymo planų ir dvarų sodybų individualių apsaugos reglamentų parengimas, nuomos ir pardavimo sandoriais prisiimtų įsipareigojimų užtikrinimas, blogos būklės ar ties išnykimo riba esančių objektų inventorizavimas, vertingiausių dvarų sodybų medinių statinių identifikavimas ir prioritetinio jiems dėmesio skyrimas, sisteminių mokslinių tyrimų iniciavimas, švietimas, edukacija ir praktikų taikymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas ir kiti. Su visais Paveldo komisijos pasiūlymais galima susipažinti Teisės aktų registre nuorodoje https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/77e11ec0804e11ed8df094f359a60216
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.