2025 m. balandžio 16 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė Seimo Kultūros komitetui pristatė institucijos 2024 metų veiklos ataskaitą. Šis susitikimas buvo proga ne tik aptarti nuveiktus darbus, bet ir pažvelgti į tai, kaip per pastaruosius metus stiprėjo Paveldo komisijos, kaip nepriklausomo paveldosaugos eksperto, vaidmuo.
2024-ieji Paveldo komisijai buvo darbingi ir kryptingi. Per metus įvyko 18 posėdžių, aktyviai dirbo 14 darbo grupių, priimti 6 sprendimai ir 13 nutarimų. Paveldo komisija teikė išvadas dėl 31 teisės akto projekto – nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo iki Žmonių palaikų laidojimo ar Žemės reformos įstatymų pakeitimų. Pasak pirmininkės, teisėkūros derinimas Paveldo komisijai tenka reguliariai – institucijos kreipiasi į ją kaip į kompetentingą nepriklausomą ekspertą.
Tarp nuoseklių ir giluminių darbų – dvarų paveldo situacijos analizė, kuri, kaip pažymėjo pirmininkė, atskleidžia ne tik atskirų objektų būklę, bet ir padeda suprasti bendrą paveldosaugos situaciją Lietuvoje. Tai viena iš temų, prie kurios Paveldo komisija pastaraisiais metais nuosekliai dirba.
Daug dėmesio skirta ir užsienyje esančio paveldo klausimams. „Dirbsime šioje srityje tol, kol matysime, kad problemos išspręstos“, – tvirtai sakė V. Ščiglienė. U-paveldo apsauga ir aktualizavimas išlieka pagrindine Paveldo komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ašimi. Tai atsispindi ne tik ekspertinėje veikloje, bet ir vykdomuose projektuose – 2024 m. įgyvendinta iniciatyva „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“. Pasak pirmininkės, tokiais projektais siekiama prisidėti prie paveldosaugos politikos formavimo.
Institucija taip pat daug dėmesio skyrė kultūros paveldo ir švietimo integralumui, specialistų rengimo klausimams. Atsakydama į Seimo narių klausimus dėl savivaldybių paveldosaugos specialistų kompetencijų, V. Ščiglienė atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti paveldosaugininkų kvalifikaciją ir kurti paskatas šioje srityje. Viena jų – tikslinės stipendijos studentams restauratoriams skyrimas.
Paveldo komisija posėdžiuose taip pat nagrinėjo konkrečius klausimus, susijusius su viešųjų erdvių formavimu, Verkių dvaro sodybos situacija, Kauno tvirtovės apsauga ir t.t. 2024 m. buvo tradiciškai teikiami siūlymai dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių skelbimo kultūros paminklais, valstybės saugomais, pateikti siūlymai dėl 496 kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į kultūros vertybių registrą ir duomenų tikslinimo.
Su ataskaita galite susipažinti čia
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.