Prieš šventinį savaitgalį įvyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis, kuriame buvo įvertintos svarbios Kultūros infrastruktūros centro ir Kultūros paveldo departamento ataskaitos ir susipažinta su nauja paveldotvarkos programa 2024–2026 metams. Posėdyje taip pat paliestas aktualus klausimas dėl naujo paminklo, pastatyto Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblyje.
Kovo 29 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, administracijos darbuotojai ir svečiai dalyvavo posėdyje, kuris pirmą kartą vyko Vilniaus universitete, Mažojoje auloje. Dalyvius sveikino Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Kaip teigė Paveldo komisijos priminkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, Vilniaus universitetas, kaip Paveldo komisijos posėdžio vieta, pasirinkta ne atsitiktinai – pastatų kompleksas yra Lietuvos kultūros paveldo lobynas, svarbi paveldo specialistų ruošimo ir dalies Paveldo komisijos narių darbo vieta, o pastaraisiais metais čia vyko ir stogo tvarkymo darbai.
Posėdyje buvo pristatyta 2023 m. paveldotvarkos programos įgyvendinimui skirtų lėšų panaudojimo ir atliktų darbų ataskaita. Ją pristatydamas Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinksas, pastebėjo, kad 2023 m. į paveldotvarkos programą buvo įrašytas nemažas objektų skaičius – 159. Ataskaitiniais metais darbai užbaigti 53 objektuose. Tarp jų valstybės saugomose Trakų klebonijos, Čekiškių sinagogos, Paberžės dvaro sodybos, Kretingos dvaro rūmų oranžerijos, Kauno tvirtovės komendanto rūmų, Vilniaus universiteto Mažosios Aulos, Palėvenės vienuolyno ir kituose objektuose. Direktorius teigė, kad vidutiniškai projektų įgyvendinimas užtrunka tris su puse metų, tačiau gali siekti ir šešis metus, kas sukelia rūpesčių dėl darbų garantijos. Š. Šoblinskas kaip vieną didžiausių problemų nurodė aukštą infliaciją, nukėlusią daugelio objektų užbaigimo datą, sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras, projektinės dokumentacijos kokybę, kurią padėtų spręsti griežtesnis projektuotojų atestavimas.
Pasak V. Ščiglienės paveldotvarkos programa yra vienas iš svarbiausių valstybės įrankių, įgyvendinant paveldo apsaugos politikos kryptis. „Labai dažnai sakoma, kad trūksta finansavimo, tačiau reikia ne tik pinigų, reikia sumanių valdytojų, idėjų, darbščių žmonių ir gražių intencijų. Čia ir vėl galime kalbėti apie Kultūros paveldo fondo kūrimo būtinybę, kurio lėšos galėtų būti naudojamos tvarkybai“ – sakė Paveldo komisijos pirmininkė. V. Ščiglienė pasidžiaugė, kad Paveldo komisija kaip ekspertai dalyvauja paraiškų vertinime ir realiai prisideda prie paveldotvarkos gerbūvio ir sutvarkytų objektų.
Šiame Paveldo komisijos posėdyje taip pat buvo apžvelgta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2024–2026 metų programa, kurią pristatė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. KPD direktorius akcentavo nelengvą atrankos finansavimui procesą, kurio metu tenka atmesti nemažai paraiškų. Pasak direktoriaus 2023 m. buvo gauta 80 paraiškų, o po ekspertų grupės svarstymo į finansavimo sąrašą buvo įtraukti 38 objektai. Tarp jų finansavimas numatytas Vilniaus Bernardinų kapinėms, Vilniaus Bazilijonų vienuolyno Švč. Trejybės bažnyčiai, Vilniaus choralinei sinagogai, Vilniaus universitetui, Verkių dvaro sodybai, Kauno Evangelikų reformatų bažnyčiai, Trakų Vokės dvaro sodybos rūmams, Kauno Ugniagesių rūmams, Žvejo namui Neringoje, Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčiai ir kitiems objektams, taip pat tęstiniams projektams, tokiems kaip „Fixus Mobilis“. V. Bezaras akcentavo problematišką liuteronų bažnyčių būklę – Lietuvoje yra nemažai liuteronams priklausančių pastatų, tačiau nedidelė bendruomenė neturi daug galimybių jais pasirūpinti. KPD vadovas išreiškė lūkestį, kad atrankos procesas paveldotvarkos programoje ateityje tobulės ir objektai vertinimui bus pateikti birželio mėnesį, kad užtektų laiko juos aplankyti ir įvertinti.
Posėdyje taip pat buvo išklausyta Kultūros paveldo departamento 2023 metų veiklos plano vykdymo ataskaita, kurią pristatė įstaigos direktorius V. Bezaras. Vadovas akcentavo Kultūros paveldo centro įsijungimą į KPD struktūrą, naujų skyrių atsiradimą, atlyginimų institucijos darbuotojams pakėlimą, duomenų atvėrimą, kompensavimo programą, informacinių sistemų modernizavimą, paveldo sklaidos projektus ir tarptautinį bendradarbiavimą su Lenkija. Problematiškiausiais V. Bezaras nurodė dvarų vientisumo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo klausimus. Direktorius taip pat atsakė į Paveldo komisijos narių klausimus.
Posėdžio pabaigoje Paveldo komisijos pirmininkė V. Ščiglienė KPD direktoriaus teiravosi dėl skulptūrų grupės, atsiradusios šių metų kovo 21 d. priešais Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblyje. V. Bezaras teigė, kad yra Lietuvos paveldo specialistų ir ten reziduojančių vienuolių iš Lenkijos požiūrio į paveldą skirtumų. KPD direktorius atkreipė Paveldo komisijos narių dėmesį į Lenkijos lėšomis finansuotas pranciškonų bažnyčios freskas ir būtinybę rasti tinkamą sprendimą politiškai jautrioje situacijoje. Visgi V. Bezaras žadėjo sankcijas ir iškėlė mintį, kad paminklas gali būti perkeltas į kitą vienuolyno vietą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.