Gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė ir Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič pristatė Savivaldybių paveldosauginio indekso iniciatyvą. Taip pat šiame posėdyje buvo svarstomas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, prie kurio rengimo prisideda Paveldo komisijos nariai.
Posėdyje V. Ščiglienė pasakojo, kad Paveldo komisija kasmet renka informaciją apie savivaldybių lėšas, skirtas kultūros paveldui ir yra vienintelė institucija kaupianti šiuos duomenis nuo 1997 metų. 2023-iais ši veikla buvo atnaujinta iš esmės – sukurtas naujas pilotinis Savivaldybių paveldosauginis indeksas. O tai, pasak pirmininkės, yra naujas kompleksinis požiūris į duomenų rinkimą ir apdorojimą. Pristatydamas naująjį indeksą A. Stepanovič komiteto nariams pasakojo apie indekso sudarymo specifiką, įvairius tyrimo pjūvius, pateikė atvejų pavyzdžius – nuo paveldosaugoje stagnuojančių savivaldybių iki lyderių. Naujajame Paveldo komisijos indekse savivaldybės yra reitinguojamos pagal specialią metodologiją, kuri remiasi ne tik kultūros paveldui skiriamomis lėšomis, bet ir paveldosauginėmis veiklomis bei pačių savivaldybių iniciatyvomis. Taip pat atsižvelgiama ir į savivaldybės dydį. A. Stepanovič atkreipė dėmesį, kad paveldosauginio indekso balas – tai ne baudos balas, o galimybės balas. Galimybė pamatyti savo stipriąsias puses arba lengviau identifikuoti kryptis, į kurias investuojant žmogiškuosius ir finansinius resursus savivaldybėje būtų gerinama paveldosauginė kultūra. Toks pokytis gali prisidėti prie stipresnių bendruomenių, didesnio pasitikėjimo valstybe ir savivaldybe, pilietiškumo puoselėjimo ir ekonominių rezultatų, pritraukiant turistus ar paskatinant gyventojus likti ir kurti savo gimtoje savivaldybėje. A. Stepanovič teigė, kad kitą kartą indeksas bus skelbiamas po keturių metų, tačiau iki tol vyks intensyvus darbas su pačiomis savivaldybėmis.
V. Ščiglienė komiteto nariams pristatė planus ateičiai – Paveldo komisija siekia sukurti naują Savivaldybių paveldosauginį indeksą, įtraukiant pačias savivaldybes į atliekamą tyrimą ir indekso kūrimą. Pirmininkė vylėsi, kad miestai vietoj pasyvių duomenų teikimo vienetų taps aktyviais bendrakūros dalyviais. Jau birželio mėnesį Paveldo komisija pradės vykdyti išvažiuojamuosius susitikimus su savivaldybių paveldosaugininkais, merais ir jų komandomis, vietos bendruomenėmis, paveldo objektų valdytojais savivaldybėse visoje Lietuvoje. Pirmininkė teigė, kad pagrindinis naujojo indekso tikslas – gerinti paveldosauginę kultūrą ir pakeisti pasenusį požiūrį, kad paveldas yra problema, kuomet iš tiesų paveldas yra galimybė. Po Savivaldybių paveldosauginio indekso pristatymo A. Stepanovič ir V. Ščiglienė atsakė į Seimo Kultūros komiteto narių klausimus.
Paveldo komisijos pirmininkė pasidžiaugė, kad naujojo Savivaldybių paveldosauginio indekso aktualumą liudija tai, kad Lietuvos kultūros tarybos duomenimis, vasario mėn. jis pateko tarp TOP 3 skaitomiausių kultūros tyrimų šalyje. Su tyrimu galima susipažinti čia: https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/savivaldybiu-paveldosauginis-indeksas-2022
Posėdyje taip pat buvo svarstytas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 23 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriam pastabas teikė ir Paveldo komisija . Šio įstatymo projektu norima reglamentuoti rezistentų ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarką. Paveldo komisijos nuomone pagerbiant rezistentų atminimą, tikslinga būtų išskirti rezistentų ir Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei palaidojimo reguliavimą. Taip pat buvo siūlyta patikslinti į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapų ir kapinių uždarymo bei perkėlimo tvarką. Seimo Kultūros komitetas Paveldo komisijos teiktiems pasiūlymams pritarė.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.