Projekto tema ir siekiamas aktualizuoti pasakojimas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui nominuota Kauno modernizmo architektūra, o 2015 m. Kauno miesto architektūros paveldas įvertintas Europos kultūros paveldo ženklu. 1918–1940 m. susiformavo aukšto meninio lygio, savitų regioninių bruožų turinti architektūros ir dailės mokykla, reprezentavusi Lietuvą kaip inovatyvią Europos valstybę. Sudėtingos istorijos aplinkybės lėmė, kad menininkai buvo priversti emigruoti į svečias šalis, įskaitant žydų kilmės kūrėjus, kurie emigravo į užsienį prieš karo ar po jo (pvz. Lazar Segall, Geršonas Davidavičius). Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis yra ypatingai reikšmingas ir sulaukiantis gausios sklaidos mūsų šalyje, visgi pastebima ryški spraga – apie žymiausių architektų ir menininkų kūrybą yra komunikuojama tik pasakojant apie jų kūrybinį kelią iki Antrojo pasaulinio karo. Susidaro įspūdis, kad šios asmenybės išnyko karui prasidėjus, kadangi duomenys apie tolimesnę jų kūrybą emigravus į JAV, Australiją, Braziliją ir PAR nėra surinkti ar viešinami. Projektas fokusuojamas į architektus, inžinierius bei menininkus, kūrusius tarpukario Lietuvoje, ir vėliau savo veiklą tęsusius užsienio šalyse (pvz. Jonas Kova-Kovalskis, Karolis Reisonas, Stasys Kudokas, Bronius Elsbergas), taip pat į asmenis, kurie baigė architektūros, statybos inžinerijos mokslus arba menines studijas tarpukario Lietuvoje, tačiau kūrė jau išvykę į užsienį (pvz. Vytautas Ignatavičius-Ignas, Jonas Mulokas), arba į išeivijos asmenybes, kurie savo kūrybinį kelią „paveldėjo“ iš reikšmingų tarpukario Lietuvos kūrėjų (pvz. Teisutis Zikaras, Davis Bitė, Algis Novickis, Jurgis Okunis).
Projekto kultūrinė vertė yra galimybė palaikyti ryšius su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, žinias apie aktualų valstybei paveldą užsienyje padaryti prieinamas.
Patvirtinti Paveldo komisijos atpažinimo principai bei kriterijai užtikrina, kad duomenų bazėje būtų registruojami tik kultūrinę ar meninę vertę turintys objektai.
Platformoje registruojami duomenys yra aktualūs plačiajai visuomenei (Lietuvos istorijos entuziastams ir moksleiviams), tyrėjams (menotyrininkams, istorikams ir šių krypčių studentams) ir lietuvių išeivijos nariams ir pačiai valstybei, nes 2021–2030 m. kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje numatyta išsaugoti ir integruoti į Lietuvos visuomeninį gyvenimą reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje.
Projekto metu bus renkama ir į duomenų bazę suvesta 100 taškų, atspindinčių nuostabias istorijas apie menininkus, architektus, kilusius iš Lietuvos ir garsinusius mūsų šalį savo darbais užsienyje. Projekto metu bus bendradarbiaujama su Lietuvos ambasadomis, bendruomenėmis, muziejais JAV, PAR ir Australijoje. Projekto rezultatai bus aktualizuojami radijo ir televizijos laidose, rengiamos paskaitos moksleiviams ir studentams bei suorganizuotas baigiamasis projekto renginys, į kurį bus kviečiamos suinteresuotos institucijos ir projekto partneriai iš užsienio.