Susijusios asmenybės: Anastasija Alšėniškė, Ana Zaslavska, Jonas Fiodorovičius Čartoriskis
Susiję laikotarpiai: 16 a.
Reikšmė Lietuvai: Evangelija susijusi su LDK didikų giminėmis Alšėniškiais, Zaslavskiais, Čartoriskiais.
Peresopnitsos evangelija – tai XVI a. rankraštis, seniausiais evangelijos tekstas rusėnų kalba, kurią ukrainiečiai laiko senąja ukrainiečių kalba. Renesansinį rankraštį sudaro 482 ornamentuoti puslapiai, keturios evangelijos ir evangelistų piešiniai. Rankraštį Peresopnitsos vienuolyne per penkis metus (1556–1561 m.) iliustravo Michailas Vasiljevičius ir nežinomas raštininkas vadovaujamas vertimą paruošusio archimandrito Grigaliaus. Iki šios evangelijos pasirodymo, evangelijos buvo rašomos bažnytine slavų kalba. Rusėnų kalba šiame regione buvo kasdieninė ir visuomenei suprantamesnė, todėl religinių tekstų rengimas “liaudies kalba”, neabejotinai buvo veikiamas XVI a. protestantų idėjų.
Peresopnitsos evangelija yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – ji sukurta LDK priklausiusiose žemėse, o ją fundavo LDK didikų giminės.
Rankraštis pradėtas ruošti 1556 m. Iziaslave, dabartinėje Chmelnyckio srityje, o baigtas Peresopnitsoje, dabartinėje Rivnės srityje. Iki Liublino unijos 1569 m. šios žemės priklausė LDK. Rankraštį fundavo Anastasija Zaslavska (1510-1561) ir jos dukra Ana su vyru Jonu.
Anastasija Zaslavska, iki vedybų Anastasija Alšėniškė – Jurgio Alšėniškio (m.1536) duktė. Alšėniškiai, XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kunigaikščių giminė, priėmusi stačiatikių tikėjimą. Anastasija Alšėniškytė apie 1529 m. ištekėjo už Kuzmos Ivanovičiaus Zaslavskio (m.1556). Zaslavskiai – XV–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių giminė, Ostrogiškių atšaka, nuo 1450 m. valdžiusi Zaslavą (dabar Iziaslavas, Voluinėje).
Anastasijos dukra Ana (m. 1590) ištekėjo už Jono Fiodorovičiaus Čartoriskio (1518–1567 m.). Čartoriskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių.
XVII a. Peresopnitsos evangeliją Ukrainos etmonas Ivanas Mazepa padovanojo Perejaslavo cerkvei, kurioje rankraštis buvo naudojamas pamaldose. Per karus evangelija buvo išvežta į Rusiją, vėliau laikyta Kijevo Pečiorų lauroje kur buvo atsitiktinai surasta XX a. Iš čia rankraštis perduotas Nacionalinei Ukrainos bibliotekai, kur yra saugomas iki šiol.
Peresopnitsos evangelija buvo pirmasis bandymas normalizuoti rašytinę rusėnų kalbą. Ne visos kaimyninės tautos taip greitai išsivertė evangelijas į šnekamąsias kalbas. Pavyzdžiui evangelijos rusų kalba pasirodė tik XIX a.
Šio rankraščio svarbą įrodo tai, kad nuo 1991 m. Ukrainos prezidentai ant Peresopnitsos evangelijos priima priesaiką.
Peresopnitsos evangelijos fundatorei Anastasijai Alšėniškei Dubrovycioje yra pastatytas paminklas. Čia taip pat stovi paminklas ir kitai XVI a. Alšėniškių giminės atstovei, Stačiatikių bažnyčios šventąjai Julijonai Alšėniškei. Daugiau: Dubrovycia
https://www.bbc.com/ukrainian/blogs-russian-46155421
https://www.vle.lt/straipsnis/alsenu-kunigaiksciai/
