Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto sarkofagai Vavelio katedroje

Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto sarkofagai Vavelio katedroje

Kategorija: Nekilnojamasis kultūros paveldas
Poznaniak nuotrauka, CC BY-SA 2.5

 

Žygimantas Senasis (lenk. Zygmunt I Stary) 1467 m. (Kozienicuose) – 1548 m. (Krokuvoje), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius iš Jogailaičių dinastijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos iš Habsburgų dinastijos sūnus, Bonos Sforzos vyras, Onos Jogailaitės, Žygimanto Augusto, Švedijos karalienės Kotrynos, Jono iš Lietuvos kunigaikščių tėvas. Daugiausia gyveno Jogailaičių dvaruose Lenkijoje ir Vengrijoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą gavo 1506 m. mirus broliui Aleksandrui.

Svarbiausias Žygimanto Senojo tikslas buvo apie Lenkijos karalystės karūną sutelkti visas Jogailaičių valdas, sukurti Vidurio Europoje centralizuotą, dinastijos paveldimai valdomą monarchiją. Jis patvirtino Pirmąjį Lietuvos Statutą (1529 m.). Didelę politinę įtaką Žygimantui Senajam, ypač jam pasenus, darė antroji žmona Bona Sforza (vedė 1518 m.). Per pergalingą ir Europoje pagarsėjusį Oršos mūšį (1514 m.) buvo sustabdytas Maskvos veržimasis.
Kaip Lenkijos karaliui, Žygimantui Senajam vasalo priesaiką 1525 m. davė tuomet susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis, sesers Sofijos Kazimieraitės sūnus hercogas Albrechtas Brandenburgietis, bet Žygimantas Senasis nepasinaudojo proga pareikalauti iš Prūsijos valdovo Mažosios Lietuvos žemių, o dargi perleido jai dalį Žemaitijos su Katyčiais. Valdant Žygimantui Senajam Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo ir Renesanso idėjos, pats jis skatino Renesanso architektūros ir dailės plėtotę. Kovojo su reformacija.
Nuo 1544 LDK faktiškai valdė sūnus Žygimantas Augustas. Iš 4 kitų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos vaikų Izabelė (1519–59) ištekėjo už Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo, Ona Jogailaitė (1523–96) – už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro, Kotryna (1526–83) – už Švedijos karaliaus Jono III.
Žygimantas Augustas, (lenk. Zygmunt II August) 1520 m. (Krokuvoje) – 1572 m. (Knišine) –  Lietuvos didysis kunigaikštis (1548–72 m.) ir Lenkijos karalius (nuo 1548). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus. Paskutinis iš Jogailaičių dinastijos. Abiejų valstybių valdovu tapo 1548 m. mirus tėvui. Sprendė sudėtingas vidaus ir užsienio politikos problemas. Siekdamas papildyti LDK iždą įsakė didžiojo kunigaikščio žemėse 1547 m. pradėti Valakų reformą, 1566 m. patvirtino II Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus ir plečiantį jų teises, todėl Žygimantui Augustui valdant silpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia. Nuo 1547 m. jam įtaką darė galingi kunigaikščiai Radvilos: prieš motinos ir lenkų ponų valią 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą Radvilaitę.
Intensyvėjant ir plečiantis Livonijos karui (1558–83 m.) su Rusijos caryste, Žygimantas Augustas ėmė siekti unijos su Lenkija: susitelkusi į luomą ir tampanti vis galingesne jėga LDK bajorija atsisakinėjo ilgai kariauti, mokėti į valstybės iždą mokesčių (iždas sparčiai tuštėjo, neužteko lėšų karo reikmėms), reikėjo Lenkijos paramos. Kai sudarant Liublino uniją (1569 m.) LDK atstovai ėmė priešintis lenkų ponų reikalavimams inkorporuoti ją į Lenkiją, Žygimantas Augustas, šių ponų paveiktas, įsakė prie Lenkijos prijungti LDK priklausiusias Voluinės, Podolės, Braclavo, Kijevo ir Palenkės vaivadijas, tuo pažeisdamas visose privilegijose ir Lietuvos Statute įrašytą Lietuvos didžiojo kunigaikščio priesaiką nemažinti LDK teritorijos. Visgi pačią uniją Žygimantas Augustas patvirtino ne kaip unitarinę valstybę, o kaip lygiateisę abiejų valstybių (Lenkijos ir Lietuvos) federaciją (Abiejų Tautų Respublika).
Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas. Jam valdant buvo baigti tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje. Šiuose rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė didelę vertingų knygų biblioteką (Žygimanto Augusto biblioteka), paveikslų rinkinių (padovanojo Jėzuitų kolegijai), veikė kapela. Valdant Žygimantui Augustui Vilniuje labai padaugėjo gyventojų, pastatyta renesansinių pastatų, plėtėsi prekyba ir amatai. LDK sostinė Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos, pačiam Žygimantui Augustui – mėgstamiausiu miestu, kuriame jis, atvažiavęs iš Krokuvos, gyvendavo. Žygimantas Augustas rėmė iš Vakarų Europos atvykstančius mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus. Mėgo rengti masines puotas, prabangias iškilmes, riterių turnyrus, ypač medžiokles. Mirė bevaikis.

Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas palaidoti Vavelio katedroje.

 

Lukšaitė Ingė, Matulevičius Algirdas, https://www.vle.lt/straipsnis/zygimantas-senasis/, https://www.vle.lt/straipsnis/zygimantas-augustas/