Žiliai

Google Maps nuotrauka

Žiliai (vok. Szillen, Schillen) – miestelis Tilželės krante, 15 km į pietus nuo Ragainės. Šalia yra piliakalnis, ant kurio stovėjo nadruvių pilis. Greta, į pietus nuo Žilių, yra Gaidžių piliakalnis.

Žilių parapija įkurta XVI a. pab. 1629 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o 1701 m. – antroji mūrinė bažnyčia, kurios liekanos išliko.

Žilių apylinkės iki maro buvo gyvenamos vien lietuvių. 1732 m. buvo atkelta daug kolonistų. 1849 m. iš 5000 parapijiečių 2500 (t. y. 50 proc.) buvo lietuviai. 1878 m. lietuvių buvo 33,3 proc., 1897 m. – 26,3 proc., 1912 m. – 7,7 proc.

Žiliuose dirbo nemažai lietuvių kultūros veikėjų. Baigęs Karaliaučiaus universitetą į Žilius atvyko ir nuo 1646 m. iki mirties 1695 m. kunigavo kalbininkas Frydrichas Pretorijus (vyresnysis). Jis parengė neišleistą „Vaikų knygelę“. Svarbiausias jo kūrinys – 2 tomų vokiečių-lietuvių žodynas. Jo gale pridėtas 90 lietuviškų priežodžių ir mįslių rinkinėlis. F. Pretorijus palaidotas Žiliuose.

1695–1740 m. Žiliuose kunigavo F. Pretorijaus sūnus Frydrichas Pretorijus (jaunesnysis). Tėvo pavyzdžiu jis darbavosi lietuvių kalbos srityje. Mirė taip pat Žiliuose.

1711 m. į Žilius atvyko kunigas Gabrielius Engelis. Jis gynė lietuvius nuo vokietintojų. Baigęs mokslus 1710 m. buvo paskirtas į Tolminkiemį, tų pačių metų rudenį perkeltas į Mielkiemį. Kai 1726 m. liepos 19 d. Žiliuose lankėsi Prūsijos karalius, G. Engelis informavo jį, kad Lietuvos kunigai yra nusiteikę prieš konsistorijos patarėjo Lizijaus vokietinimo politiką. Pasinaudoję proga vietos lietuviai paprašė karaliaus lietuviškos mokyklos. Po pamaldų šis įpareigojo kleboną G. Engelį įsteigti lietuvišką mokyklą ir paskyrė jį Lizijaus vieton rūpintis lietuviškomis mokyklomis. Šias pareigas G. Engelis ėjo iki 1728 m. Jis bendradarbiavo su lietuviško Šventojo Rašto leidėju J. Kvantu. G. Engelis Žiliuose tarnavo iki 1731 m.

Baigęs Karaliaučiaus universitetą Žiliuose nuo 1722 m. mokytojavo pasaulietinių proginių eilių autorius, vertėjas Adomas Frydrichas Šimelpenigis, nuo 1726 m. – Papelkių kunigas.

Apie 1810 m. čia gimė ir 1848 m. Žilių bažnyčios mokytoju tapo lietuvių laisvamanis Maurus Pucas (apie 1810–1852). Jis turėjo didelį autoritetą tarp tautiečių; jį bandė prisivilioti konservatoriai, o nepavykus kėlė jam visokiausias nepagrįstas bylas, kurias M. Pucas dažniausiai laimėdavo. 15 metų mokytojavęs jis vis dėlto turėjo savo vietos atsisakyti. Nuo 1850 m. M. Pucas buvo Tilžės laisvosios evangelikų bendruomenės kunigas, vedęs jos lietuviškas pamaldas. 1851 m. jis su 7 asmenų šeima pasitraukė nuo persekiotojų į Ameriką.

Apie 1890 m. Žiliuose lankėsi tautosakininkas Vilius Kalvaitis. Jis užrašė Žilių bažnyčios varpų balsą: „Dvasė danguj, kūnas žemėj!“, tautosakos kūrinių, tame tarpe ir dainą, kurią jam atliko valstietė Jurytė (ištrauka): „Nuo šermukšnėlių, / Nuo serbentėlių / Giružė raudonavo. / Nuo prasto vyro, / Nuo girtuoklėlio / Veidužiai mėlynavo. // Ant švento Jono / Bus metturgėlis, / Vesim vyrus parduoti. // Jei neparduosim / Tuos prastus vyrus, / Čigonams išmainysim.“

1873 m. švietimo ministro įsaku lietuvių kalba buvo visai išguita iš kaimo mokyklų. Mažosios Lietuvos lietuviai 1873–1900 m. nusiuntė net 9 peticijas dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas (1879 m. tokią peticiją pasirašė 17000 žmonių). Valdžia leido lietuvių kalba mokyti tikybos. Užlaužų kaimo (6 km į pietvakarius nuo Žilių) gyventojai 1885 m. pasirašė savo peticiją, kad jiems atsiųstų kitą mokytoją, nes esantis nemokėjo lietuviškai. Valdžia prašymą patenkino ir atsiuntė lietuvių mokytoją Rimantą iš Rudeikių, o vokietį iškėlė.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990);

https://www.liuteronai.lt/lit/Informacija/Puslapio-naujienos .

Karaliaučiaus sritis
Žilinas
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
archeologija
architektūra
vietovės
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.3. atpažinimo principas
Adomas Frydrichas Šimelpenigis (1699–1763)
Fridrychas Pretorijus (1624–1695)
Frydrichas Pretorijus (apie 1647–1705)
Gabrielius Engelis (1665–1761)
Maurus Pucas (apie 1810–po 1852)