Žalgirio mūšis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenių mūšis su Vokiečių ordino kariuomene. Vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje. Įvyko 1410 m. liepos 15 d. Vokiečių ordino valdose, prie Grünwaldo (lietuviškai Žalgiris, lenkiškai Grunwald) ir Tannenbergo kaimų, apie 80 km į pietryčius nuo Marienburgo (dabar Malborkas). Viena mūšio priežasčių – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas parėmė 1409 m. prieš Vokiečių ordino valdžią sukilusius žemaičius.
Žygio planą Vytautas su Jogaila aptarė 1409 pabaigoje Lietuvos Brastoje; nutarta, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susijungs prie Vyslos ir užims Vokiečių ordino sostinę Marienburgą. Sąjungininkų kariuomenė turėjo, pasak lenkų kronikininko J. Długoszo, apie 90 vėliavų (pulkų): Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apie 40, Lenkija apie 50; padėjo J. Žižkos čekų ir totorių daliniai. Sąjungininkų kariuomenės vyriausiasis vadas buvo Jogaila, mūšiui faktiškai vadovavo Vytautas (jo žymiausi karvedžiai buvo Vilniaus seniūnas Manvydas Albertas ir Smolensko bei Mstislavlio trijų pulkų vadas Jogailos brolis Lengvenis Algirdaitis). Vokiečių ordino kariuomenė (vyriausiasis vadas – didysis magistras Ulrichas von Jungingenas) buvo kone stipriausia Europoje. Sąjungininkų kariuomenės vadovybė nusprendė sumušti kryžiuočius jų pačių teritorijoje.
Vokiečių ordino kariuomenė buvo apsupta ir visiškai sumušta. Žalgirio mūšio pergalingą baigtį didžiąja dalimi nulėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės taktika – reikšminga vidurinių amžių karo meno naujovė. Lėmė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų organizuotumas bei greita kariuomenės mobilizacija.
Gediminaičiai pusbroliai Vytautas ir Jogaila tapo vienais žymiausių Europos karvedžių ir politikų. Buvo palaužta Vokiečių ordino karinė ir politinė galia, sužlugdyti jo planai sukurti Baltijos kraštuose kolonijinę didvalstybę ir įsigalėti Rytų ir Vidurio Europoje. Baigėsi apie 200 metų trukęs Vokiečių ordino karinis veržimasis į Lietuvą bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, lietuvių tautos naikinimas. Pergalė sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos tarptautinį autoritetą ir jų galią.
