Leščinskis Stanislovas, lenk. Stanisław I Leszczyński, (1677 m. Lvove – 1766 m. Liunevilyje, Prancūzijoje) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–09 m. ir 1733–36 m.). Švedijos kariuomenei įsiveržus į Lenkiją Elekcinis seimas 1704 07 12 paskelbė Stanislovą Leščinskį Lenkijos karaliumi Stanislovu I. Švedams prie Poltavos pralaimėjus Rusijos kariuomenei, 1709 m. Stanislovas Leščinskis emigravo į Prancūziją. 1725 m. ištekino dukterį Mariją už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV. Prancūzijos diplomatijos remiamas 1733 m. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos Įpėdinystės karą 1733–35 m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Abiejų Tautų Respublikos valdovu tapo Augustas III. Pagal 1738 m. Vienos taiką Stanislovas Leščinskis visiškai atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos valdovus.
Stanislovui Leščinskiui valdant labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis (švedai buvo užvaldę ir uždarę Lietuvos uostus). Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė teisėtą Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą II, Stanislovo Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo. Po 1736 m. abdikacijos (karūnos atsisakymo) gyveno Prancūzijoje, jos karaliaus iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Pastatydino rūmų, įkūrė parkų. Nancy įsteigė Stanislovo akademiją. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politikos ir filosofijos veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nancy jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje S. Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas.
Lunéville mieste S. Leščinskis pastatė Saint-Jacques bažnyčią, kurioje yra vargonai su išlikusiu valdovo herbu. Jame yra ir Lietuvos Vyčiai.
Matulevičius Algirdas, Spečiūnas Vytautas, https://www.vle.lt/straipsnis/stanislovas-lescinskis
