Vietovė XVI a. antroje pusėje priklausė Soltanams, XVII a. pradžioje atiteko Gosevskiams. Smolensko vaivada Aleksandras Gosevskis 1639 m. čia pastatydino bažnyčią , o gynybinę pilį perstatė į rūmus. Vėliau Volčiną valdė Sapiegos, Flemingai, Čartoriskiai. Pastarųjų valdymo metais dvaras išgarsėjo visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje. Tai buvo vienas iš aktyviausių šalies politinio ir kultūrinio gyvenimo centrų. Kazimiero Čartoriskio dukteriai Konstancijai ištekėjus už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko ir Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio, dvaras ir jo apylinkės dar labiau suklestėjo. Naujojo šeimininko iniciatyva dvaras buvo atnaujintas, jame 1732 m. gimė būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Tvarkytas ir miestelio ūkinis gyvenimas: XIX a. pradžioje čia buvo 102 namai, cerkvė, bažnyčia, sinagoga, mokykla, vandens malūnas.
Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
.jpg){kind=link}