Trakėnai

Trakėnai (vok. Trakehnen, Gut Trakehnen, Groß Trakehnen) – kaimas Rūdupio upės krante, 14 km į pietvakarius nuo Stalupėnų. Čia, miško trake, buvo dvarelis. Trakėnuose ir apylinkėse lietuviai augino žirgus, kurie vėliau gavo Trakėnų veislės vardą. Jie išvesti iš XVI a. čia dar buvusių laukinių arklių.

1732 m. karaliaus Frydricho Vilhelmo įsakymu Trakėnuose įkurtas žirgynas, kuriame buvo auginama iki 1200 žirgų. 1932 m., minint Trakėnų žirgyno 200-ąsias metines, parke prie dvaro atidengtas paminklas žirgui. Po Antrojo pasaulinio karo jis dar stovėjo, vėliau buvo perkeltas į Timiriazevo Žemės ūkio akademiją.

Mažojoje Lietuvoje buvo daug arklių: kiekviena apygarda kilus karui galėjo duoti po 2000 arklių, Semba – 4000, Sūduva – 6000. Trakėnų veislės arkliai nėra gražūs, bet atsparūs, juos mielai pirkdavo arklių pirkliai iš užsienio. Lietuviai patys garsėjo gerais raiteliais. O. Glogau rašė: „Lietuvininkės yra <…> puikios jojikės. Priežodis sako, jog „lietuvininkas gimęs su kamanomis rankoj“. Pasitaiko matyti visai mažų, 4–6 metelių berniūkščių dumiant ant žirgo be balno ir be kamanų <…> Turgaus dieną matai jaunas ir senas moteris, pukeliais jojančias į miestą“.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).