1949 m. vykusiame Tėvų Marijonų Bendradarbių seime suformuota Tėvų Marijonų Statybos Komisija, kurios užduotis buvo pastatyti „katalikišką – lietuvišką aukštesniąją mokyklą berniukams, spaustuvę spausdinimui katalikiškų lietuviškų knygų bei laikraščių, didelę salę lietuviškai veiklai, koplytėlę ir vienuolyną“[1]. Projektu siekta įamžinti arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus ir lietuvių vardą Amerikoje.[2] Ambicingas sumanymas patraukė ne tik lietuvių bendruomenės dėmesį, apie šį projektą rašė ir to meto „Chicago Sun-Times“ bei „Chicago Tribune“.
Dar 1909 m. įkurtas JAV lietuvių katalikų laikraštis „Draugas“ šeštajame deš. išgyveno pakilimo amžių ir buvo „sutelkęs per 1000 bendradarbių, korespondentų, informatorių visuose penkiuose pasaulio žemynuose kur tik yra lietuvių“[3]. Tokiai organizacijai reikėjo erdvios būstinės. Tuo tarpu vienuolyno pastate planuota įkurti Šv. Kazimiero provincijos centrą, gyvenamąsias patalpas dvidešimčiai vienuolių ir koplyčią.“[4]
Bemaž dešimtmetį trukęs lėšų rinkimo, sklypo paieškų bei statybų procesas buvo vainikuotas sėkme. 1957 m. Čikagoje atvertas didžiulis lietuvybės kompleksas – vienuolyno rūmai su koplyčia ir „Draugo“ redakcija. Abiejų pastatų projektus paruošė Prancūzijoje architekto išsilavinimą įgijęs ir 1935 m. Lietuvoje karjerą pradėjęs architektas Jonas Kovalskis-Kova[5].
Naujajam laikraščio „Draugas“ pastatui būdingos santūrios, modernistinės formos. Apie milijoną JAV dolerių kainavęs objektas atitiko to meto naujausius reikalavimus tokio tipo statiniams. Pastatas buvo statomas lietuvių profesionalų pastangomis: statybas vykdė „Neries“ bendrovė, o prižiūrėjo inžinierius Juozas Augustinavičius. Lėšų organizavimo komitetui vadovavo dar vienas garsus išeivijos statytojas ir inžinierius Antanas Rudis[6]. Vienuolynas taip pat pasižymėjo paprastomis, lakoniškomis, pokario modernizmo stilistikai artimomis formomis. Komplekse išsiskyrė tik koplyčia, kuri įgavo specifinę lietuviškos architektūros formą.
Įspūdingas lietuvių kompleksas, žymi vieną intensyviausių lietuviškos veiklos epizodų Čikagoje, Šiaurės Amerikoje ir lietuvių išeivijos istorijoje. Anot žymaus išeivijos vyskupo Vincento Brizgio, čia buvo kuriamas kultūros židinys, kurio „šiluma ir šviesa per įvairius leidinius pasiekia viso pasaulio lietuvius, išskyrus tik tuos komunistų vergijoje.“[7]
Vaidas Petrulis
[1] Visų draugijų dėmesiui. Draugas, 1949 m. lapkričio 15 d., p. 2.
[2] Tikrai nepaprastas seimas. Draugas, 1950 m. kovo 4 d., p. 3.
[3] J. Pr. Dienraščiui „Draugui“ 50 metų. Aidai, 1959 m. nr. 7, p. 319.
[4] Tėvai Marijonai vakar rėmėjų seime pateikė statybos planus. Draugas, 1953 m. kovo 28 d., p. 1.
[5] Ibid.
[6] „Draugo“ auksinis jubiliejus. Lietuvių dienos, 1959 m. vasario mėn, pp. 6–7, p. 6.
[7] Brizgys, Vincentas. Čikagoje geros naujienos. Draugas, 1956 m. birželio 13 d., p. 6.
