Tepliava

Google Maps nuotrauka

Tepliava (vok. Tepliuva, Tapiau) – miestas Priegliaus ir Deimenos išsišakojime. Tai vienas iš svarbesnių nadruvių centrų, kryžiuočių kronikose vadintų Tapiow, Tapiowe vardais. 1935 m. vakarinėje miesto dalyje aptiktas XI–XIII a. pilkapynas su įkapėmis. Į rytus nuo Tepliavos piliakalnis vadinamas Lopetų kalnu.

Kryžiuočiai čia pirmą kartą pasirodė 1255 m. 1265 m. Priegliaus dešiniajame krante jie pasistatė medinę pilaitę. 1280–1301 m. Tepliava buvo komtūrijos centras. Kiek šiauriau nuo miesto buvo Deimenos ištakos. Per didelius potvynius Prieglius susiliedavo su Deimena. Apie 1350 m. kryžiuočiai iškasė kanalą, kuriuo sujungė šias upes. Prie Tepliavos pilies įtaisė šliuzą. Vėliau Deimenos aukštupys buvo gilinamas. Todėl šliuzo jau nebereikėjo. 1770 m. jis buvo išardytas, ir Priegliaus vanduo savaime pradėjo tekėti Deimena. Šaltiniuose upė vadinama Deyme, Dehme, Deim. Tačiau senasis jos vardas yra Laba, o miestas žemupyje – Labutė.

1383 m. spalio 21 d. pabėgęs iš Krėvos kalėjimo čia Vygando vardu slapta krikštijosi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jo krikšto tėvas buvo Ragainės komtūras Vygandas fon Balterheimas, o krikšto motina – Tepliavos seniūno žmona. Pilies kalėjime kalėjo Kęstučio sūnus Vaidotas.

XVI a. pilis buvo rekonstruota. 1568 m. kovo 20 d. joje mirė paskutinis Kryžiuočių ordino didysis magistras ir pirmasis Prūsijos hercogas Albrechtas. 1525 m. jis pavertė (sekuliarizavo) Kryžiuočių ordiną pasaulietine organizacija, įvedė šiame krašte Liuterio mokslą. Jo lėšomis buvo spausdinami pirmieji lietuviški raštai. 1797 m. atidaryta nusenusių kareivių elgetų prieglauda. Jos ataskaitos dar po 1923 m. buvo spausdinamos ir lietuvių kalba. 1878 m. pilis buvo perstatyta: paaukštinta, nugriauti kampiniai bokštai.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Gvardeiskas
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
archeologija
atmintinos vietos
vietovės
1000-1050
1050-1100
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)