Lietuviškojo sakralinės architektūros palikimo sąrašas JAV nebūtų toks spalvingas be Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios Čikagoje, Braiton parko rajone. Ne paslaptis, dėl architektūrinės simboliškai svarbių pastatų raiškos lietuviai leisdavosi į itin aštrius debatus. Jeigu Jono Muloko projektuota Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Market parke sulaukė kritikos dėl naivumo, ieškant vadinamojo „lietuviškojo stiliaus“, tai gretimame Čikagos rajone iškilusi Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stebino savo „nelietuviškumu“.
1962 m. pasirodžius pirmajai projekto versijai, italų architektų Edo J. Beli ir Entonio J. Beli darbas buvo pašiepiamas kaip „keistas margutis“[1]. Kritiškai pasisakė ne tik pavieniai autoriai, bet ir Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Architektų sąjunga (PLIAS), teigdami, kad: „projekte visai ignoruojamas mūsų etninės grupės tautinis charakteris, bet dominuoja mums svetimas, orientalinis bruožas“[2]. Stebėtasi ir tuo, kad tokį simboliškai svarbų pastatą pavesta projektuoti nelietuviams: „šio pastato architektai yra Belli ir Belli, o ne koks ten lietuviškas peckelis Belabošius. (…) Tokios tobulybės gal pasieksime tik tada, kai mūsų arch. Mulokas bus Mulli Mulli, o arch. Kudokas – Kuddy Kuddy.“[3]
Nežinia, ar dėl pasirodžiusios neigiamos retorikos, ar dėl kitų priežasčių, projektas buvo koreguotas. Bažnyčia pastatyta erdvesnė, tačiau lietuviškų bruožų čia neatsirado. 1963 m. iškilę maldos namai yra charakteringas septintojo dešimtmečio tarptautinė sakralinės architektūros pavyzdys, kuriame ekspresyvios, emociškai paveikios formos, derinamos su atvirai eksponuojamu gelžbetoniu ir kitomis medžiagomis. Tai lietuviškojo architektūrinio palikimo dalis, liudijanti apie drąsesnę lietuvių bendruomenės integraciją į JAV kultūrinį kontekstą.
Vaidas Petrulis
[1] Algirdas J. Kaulėnas. Vargas tau, Jeruzale! Lietuviškas išniekinimas lietuviškoje Čikagoje. Laisvoji Lietuva, 1962 m., nr. 8, p. 3.
[2] Liet. Inžinieriai ir architektai pasisako dėl Brighton Parko bažnyčios projekto. Technikos žodis, 1962 m. nr. 1, p. 28.
[3] Bonaventūras Tičkus. Daugiau nei sužavėtas. Dirva, 1962 m. vasario 28 d., p. 5
