20 a. 6 deš. Lietuviams Čikagoje atkūrus Šilinių atlaidų tradiciją, sustiprėjo poreikis pastatyti erdvesnius maldos namus didžiausiai Market parko lietuvių bendruomenei[1]. Konkursas bažnyčios projektui oficialiai skelbtas nebuvo. Savo pasiūlymus pateikė trys lietuvių architektai – Jonas Mulokas, Stasys Kudokas, Petras Kiaulėnas. Projektų maketai buvo pristatyti senosios bažnyčios vestibiulyje. Tikėtina, kad dėl tiesioginės lietuviškumo simbolikos interpretacijos, kanauninkas Jurgis Paškus (Paškauskas), kuris rūpinosi bažnyčios statybomis, ir parapijos bažnytinis komitetas pasirinko J. Muloko projektinį pasiūlymą[2]. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios statybų, trukusių ketverius metus ir kainavusių vieną milijoną dolerių[3], darbai pradėti 1953 m., simboliškai minint Lietuvos karaliaus Mindaugo 700 metų krikšto jubiliejų.
„Lietuvių katedra“ vadintos bažnyčios interjero meninę programą kūrė visa svita talentingų to meto dailininkų – Vytautas Kazimieras Jonynas, Kazimieras Žoromskis, Vytautas Kašuba, Ramojus Mozoliauskas, Adomas Varnas. Talkininkais ir patarėjais minimi ir profesoriai Adomas Galdikas ir Ignas Šlapelis, architektas Matas Žaldokas.[4]. Plieninių bažnyčios rėmų dalis savo dirbtuvėje pagamino inžinierius Antanas Rudis[5].
Objekto išorinė sandara atliepia tradicinę dilemą tarp modernių konstrukcijų ir estetinės išraiškos. Aptardamas lietuviškus motyvus naujoje bažnyčioje Jonas Stankus „Drauge” rašė, kad „piramidiški bokštai simboliškai galėtų reikšti augalo stiebą. Augalas, kaipo žemės maitintojos produktas, yra labai svarbus senųjų lietuviškų tradicijų elementas. Bokštų viršūnės ir papildomi stiebai radosi iš Lietuvos koplytstulpio stilizuotos augalo viršūnės.”[6] Bažnyčios bokštų viršūnėse komponuojamos lietuviškų koplytstulpių formos – itin charakteringas architekto J. Muloko elementas, atkartojamas ir kituose jo projektuose Niujorke, Kasteryje ir kitur.
Tiesa, toks architekto koplytstulpių interpretavimas neapsiėjo be kritikos. 1958 m. „Aiduose” Jurgis Gimbutas rašė, kad architekto bažnyčia Marquette parke yra modernizuotas barokas, o šio stiliaus derinimas su liaudies architektūros elementais kelia abejonių, ar tai yra naujos lietuviškos architektūros kūryba, ar tik praeities kartojimas[7]. Anot J. Gimbuto, „išimtas iš savo natūralios gamtinės aplinkos, padidintas ir įterptas tarp kitų miesto pastatų, lietuvių sodžiaus meno kūrinys nustoja savo charakterio.“[8] Vėliau, su kritikos strėlėmis prisijungė ir grupė išeivių architektų (Stasys Kudokas, Vytautas Pelda Peldavičius ir kt.), atkreipdami dėmesį į pamatinę kontroversiją – „kas tinka medžiui – netinka mūrui.“[9] Aštriai pasisakyta ir apie iškreiptas bažnyčios proporcijas bei kompozicijos disharmoniją.
Muloko projektas, sulaukęs daug vietos bendruomenės dėmesio, įvertintas ir „kaip didelė pradžia išvesti architektūrinius dėsnius iš tautinių ornamentinių formų, išlikusių medžio drožiniuose, audiniuose ir statybos puošmenose[10]. Legitimizuodamas architekto kūrybą, Vytautas Bagdanavičius išsakė įdomų argumentą, kad nereikėtų svarstyti, ar bažnyčios projektas yra sėkmingas. Jo manymu, šiame kontekste reikėtų vertinti J. Muloko gilesnius ieškojimus, esančius arčiau kritinio regionalizmo sampratos, ir tai išeivių kūrėjui užtikrina vietą lietuviškoje architektūroje[11].
Vaidas Petrulis
[1] Naujoji lietuvių religinė šventovė Chicagoje. Užuolanka, 1957 m. birželis, p. 29–30, p. 29.
[2] Jono Muloko architektūra. Los Angeles, Californija. Saleziečių spaustuvė, Roma. 1983 m., p. 44.
[3] Naujoji lietuvių religinė šventovė Chicagoje. Užuolanka, 1957 m. birželis, p. 29–30, p. 29.
[4] Jonas Stankus. Lietuviški motyvai naujoje bažnyčioje. Draugas, 1954 m. rugpjūčio 14, p. 3.
[5] Jono Muloko architektūra. Los Angeles, Californija. Saleziečių spaustuvė, Roma. 1983 m., p. 50.
[6] Kaunas, Jonas. Lietuviškojo stiliaus eksperimentai. Technikos žodis, 1959, nr. 1, p. 19–21, p. 20.
[7] Gimbutas, Jurgis. Ar gali būti lietuviška architektūra emigracijoje. Aidai, 1958 m., Nr. 4, p. 178-181, p. 178
[8] Ibid., p. 181.
[9] Jono Muloko architektūra. Los Angeles, Californija. Saleziečių spaustuvė, Roma. 1983 m., p. 44.
[10] Bagdanavičius, Vytautas. Muloko architektūra. Nauja Marquette Parko bažnyčia. Draugas, 1957 m. balandžio 19 d., p. 3.
[11] Ibid., p. 3.
