Kasteryje lietuviai pradėjo kurtis 1912 m., o po Pirmojo pasaulinio karo čia susiformavo lietuviška sala. Bažnytkaimyje įsikūrė apie 400 šeimų. Nors nuo 1933 m. į Kasterį būdavo skiriamas lietuvių kilmės kunigas, tačiau bendruomenė savo tautinės parapijos čia taip ir neįsteigė[1]. 1965 m. vienas iš lietuvių kunigų, B. Marčiulionis inicijavo naujos bažnyčios statybą. Nedidelį konkursą projektui parengti laimėjo lietuvių tarpe jau spėjęs išgarsėti išeivių architektas Jonas Mulokas. Vis tik, nespėjus užbaigti statybų, bažnyčios administravimą perėmė amerikietis Ernstas J. Bernotas.
Iš J. Muloko susirašinėjimo su B. Marčiulioniu matyti, kad naujasis kunigas siekė sumažinti bažnyčios statybų kaštus. Supaprastinus eilę sprendimų, paties architekto manymu, „bažnyčia nustojo būdingo originalumo“[2]. Vis tik, viena kita lietuviška detalė liko. Dėmesį atkreipia centrinis altorius, kuris, nors ir ne marmurinis, pasižymi santūriu dizainu, puoštas lietuvišku tekstilės rašto motyvu. Galinėje sienoje atpažįstamas architektui būdingas skirtingų spalvų plytų raštas. Nors J. Mulokas sukūrė dešimtis projektinių Kasterio bažnyčios variacijų, tačiau jam nepavyko išvengti panašumo į Niujorko Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje atpažįstamas trikampis tūris su šalia pagrindinio fasado iškilusia varpine. Nors maldos namų architektūriniai sprendimai nėra unikalūs J. Muloko kūrybinėje paletėje, tačiau įprasmina dar vieną lietuvių gyvenamą vietovę bei papildo vieno produktyviausių išeivijos architektų darbų kraitį.
Vaidas Petrulis
[1] Pagal: Kada lietuviai pradėjo kurtis Custeryje? Draugas, 1955 m. birželio 6, p. 6.
[2] Architekto Jono Muloko biografija, rankraštis, iš Mulokų šeimos archyvo, Santa Monica
